Eurazija

Šiemetiniai Lenkijos prezidento rinkimai yra reikšmingi, nepaisant šio posto santykinai menkų galių. Nuo jų baigties priklauso dabartinės premjero Donaldo Tusko vadovaujamos valdančiosios koalicijos likimas – tik jos kandidato Rafało Trzaskowskio pergalė leistų jai įgyvendinti užsibrėžtas reformas, kurias iki šiol blokavo dabartinis prezidentas Andrzejus Duda. Panašiai, kaip ankstesniuose prezidento rinkimuose 2015 ir 2020 m., taip ir šiemet didelę įtaką jų baigčiai turės trečią vietą užėmęs kandidatas: jo palaikymas ir rinkėjų elgesys gali nusverti II turo rezultatą.

Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad nebus kariaujama tik siekiant ribotų tikslų. Europos institucijos turėtų prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių ir pakeisti savo požiūrį, jei ES nori toliau formuoti Rytų kaimynystę. Prisitaikydamas Briuselis turi iš naujo įvertinti Rytų partnerystę – vienintelį rytinį ES užsienio politikos aspektą.

Globali kova dėl retųjų žemių elementų (toliau – RŽE) tampa vienu iš svarbiausių geopolitinių ir ekonominių iššūkių XXI amžiuje. RŽE itin svarbūs aukštosioms technologijoms, ypač perėjimui prie žaliosios energijos, įskaitant elektromobilių akumuliatorius, vėjo turbinų variklius ir pažangiąją elektroniką. Pastangos neatsilikti nuo vis didesnį pagreitį įgaunančio technologinio progreso yra neatsiejamos nuo šių elementų, todėl jų tiekimo grandinių stabilumas ir saugumas daugeliui valstybių virsta strateginiu prioritetu. Svarbiausios ateities technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, atsinaujinančiųjų išteklių (žalioji) energija, elektromobiliai, naujos architektūros lustų gamyba ir pažangioji karo pramonė, vienaip ar kitaip yra priklausomos nuo RŽE.

Gruodžio 25 d. įvykdyta dar viena, kaip įtariama, Rusijos diversija prieš NATO šalis jungiančią infrastruktūrą – nutrauktas elektros kabelis „Estlink 2“ tarp Estijos ir Suomijos.

Spalio 8–9 d. Vilniuje vykusi tarptautinė saugumo konferencija „Defending Baltics: Karo pamokos iš Ukrainos“ suteikė galimybę aptarti ir giliau apmąstyti Rusijos ir Ukrainos karo suteiktas pamokas. Konferencija buvo išskirtinė tuo, kad politikai, kariškiai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir karinės pramonės atstovai turėjo galimybę kartu įvertinti karo Ukrainoje tendencijas iš skirtingų perspektyvų.

Spalio mėnesį Baltarusijos valdžiai nusprendus 2025 m. sausio 26 d. Baltarusijoje surengti prezidento rinkimus, buvo užregistruotos 7 iniciatyvinės kandidatų grupės. Tuo pat metu, dvi iš septynių iniciatyvinių grupių jau atsisakė toliau tęsti „kovą“.

PREZIDENTO RINKIMAI 2025 m. SAUSIO PABAIGOJE. Spalio 23 d. Baltarusijos Centrinė rinkimų komisija patvirtinto oficialią būsimų Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų datą. Rinkimai įvyks pusmečiu anksčiau nei praeitą kartą - 2025 m. sausio 26 d.

Kinijos ir Rusijos diplomatinės interakcijos toliau išlieka dažnos ir aukščiausio lygmens. Liepos–rugsėjo mėn. Rusijos prezidentas V. Putinas, užsienio reikalų ministras S. Lavrovas ir Kinijos kolegos iš viso susitiko net aštuonis kartus įvairiais aukšto lygio formatais. Dažni susitikimai rodo, kad abi šalys daug dėmesio skiria tarpusavio santykiams stiprinti ir bendradarbiavimui plėtoti, pavyzdžiui, rugpjūčio 8 d. įvyko pirma Kinijos ir Rusijos konsultacija, kaip taikiai panaudoti kosmoso erdvę.

PALEISTI POLITINIAI KALINIAI. Rugpjūčio 16 d. Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo paleido į laisvę 30 politinių kalinių, dalis kurių, anot Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“, serga sunkiomis ligomis. Rugsėjo 4 d. ir 16 d. į laisvę buvo paleisti dar 30 bei 37 politiniai kaliniai. Bendrai, po pirmo politinių kalinių paleidimo Lukašenkos iniciatyva šių metų liepos mėnesį, į laisvę išėjo jau virš 100 asmenų.

Artėjant 2025-iesiems, artėja Ukrainos ir Rusijos gamtinių dujų tranzito, ilgai buvusio vienu svarbiausių gamtinių dujų tiekimo šaltinių Europai, susitarimo baigtis. Šis kas 5 metus atnaujinamas susitarimas paskutinį kartą buvo pratęstas 2019 m. Nors Vakarų sankcijos ir Europos persiorientavimas atsisakant rusiškų energijos išteklių sumažino tranzito per Ukrainą pajėgumų panaudojimą iki minimumo, dalis Europos Sąjungos valstybių vis dar perka būtent „Gazprom“ gamtines dujas. Todėl kyla klausimas – ar Europa jau pajėgi išgyventi be rusiškų gamtinių dujų?

Liepos 19 d. buvo pranešta, jog trimis savaitėmis anksčiau Minsko apygardos teismo buvo nuteistas trisdešimtmetis Vokietijos pilietis Ricas Kriegieris, pripažintas kaltu tuo, jog 2023 m. spalį įvykdė sprogdinimą Ozeriščės geležinkelio stotyje Minsko pakraštyje, kuria naudojasi Baltarusijos kariuomenė krovinių gabenimui.

Sankcijos dėl 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos, kurių pavyko pasiekti Ukrainos diplomatinėmis pastangomis, atkreipė dėmesį į grėsmes, susijusias su Rusijos hibridinėmis operacijomis Europoje. Europos Sąjunga išgyvena savotišką geopolitinį pabudimą, suvokusi savo vidinį pažeidžiamumą dėl dešimtmečius Rusijos netrukdomai darytos piktybinės įtakos valstybėms narėms.

Birželio 11 d. Minsko teismas dėl šnipinėjimo nuteisė Lietuvos pilietę, buvusią Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoją Eleną Ramanauskienę ir skyrė jai šešerių metų realaus laisvės atėmimo bausmę. E. Ramanauskienė kaltinama tuo, kad esą bendradarbiavo su Lietuvos saugumu ir rinko informaciją apie sanatorijoje besiilsinčius aukštas pareigas užimančius Baltarusijos pareigūnus.

Nesutarimų Pietų Kinijos jūroje tema žiniasklaidoje aptarinėjama kaip niekad dažnai. Šio regiono problemiškumas nėra naujiena: dėl skirtingų šalių reiškiamų teritorinių pretenzijų jis dažnai atsiduria nesutarimų centre (pavyzdžiui, XX a. pirmoje pusėje Prancūzija buvo formaliai paskelbusi, kad Paraselio ir Spratlio salos priklauso Prancūzijos Sąjungai). Neskaitant didžiulių gamtinių ir žvejybinių išteklių, šis regionas taip pat turi itin didelę strateginę reikšmę.

Gegužės 10 d. daugiau kaip 140 nelegalių migrantų bandė šturmuoti Baltarusijos ir Lenkijos sieną iš Baltarusijos pusės. Susirėmimo su pareigūnais metu migrantai į juos mėtė akmenis ir medžių šakas, o pasieniečiai migrantų šturmo bandymą malšino vandens patrankomis. Galiausiai sienos kirtimo bandymas buvo sustabdytas.

Įšaldytų konfliktų transformacija bendroje ES ir Rusijos kaimynystėje aplink Juodosios jūros regioną kai kuriais atvejais yra įgavusi pagreitį, o kai kuriais – beveik nepakitusi. Pagrindinis besikeičiančios geopolitinės aplinkos, susijusios su posovietiniais teritoriniais konfliktais, veiksnys tebėra 2022 m. Rusijos pradėtas agresijos karas prieš Ukrainą.

Siekiant atgaivinti sulėtėjusį ekonomikos augimą, Pekinas didelį dėmesį skiria pramonės politikai, nukreipiant milžiniškas investicijas į aukštųjų technologijų ir naujos energijos sektorius. Tačiau šiuose sektoriuose Kinija susiduria su perteklinių gamybos pajėgumų problema.

Energetinis saugumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. tapo ypač jautriu klausimu Europai, nuo karo pradžios siekiant atsisakyti rusiškų energijos išteklių. Dėmesį šiai temai Europoje didino ir kiti įvykiai, kaip antai dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimas 2022 m. rugsėjį. Tokie veiksmai karo metu itin pritraukia Vakarų vyriausybių ir visuomenių dėmesį.

Balandžio mėnesį Baltarusijoje prasidėjo planinis šauktinių pavasarinis siuntimas į karinę tarnybą. Iš viso pašaukta apie 10 tūkst. jaunuolių – šis rodiklis išlieka beveik nekintantis jau apie 10 metų. Dar keli tūkstančiai asmenų kasmet ateina tarnauti savo noru.

Rytų Europos studijų centras (RESC), siekdamas prisidėti prie Lietuvos demokratijos tradicijų stiprinimo, organizavo pokalbių ciklą su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Ciklo tikslas buvo aptarti svarbiausias kandidatų nuostatas užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais. Kandidatai prieš pokalbį užpildė RESC paruoštą klausimyną, pagal kurį Lietuvos piliečiai gali susipažinti su kandidatų nuostatomis bei požiūriu į užsienio ir saugumo politiką.

Sakartvele jau trečią savaitę vyksta masiniai protestai, kuriais kartvelai kovoja dėl savo ateities Europoje. Matant, kad Sakartvelo Europinė ateitis atsidūrė pavojuje, visuomenės protestai kilo jau pernai, kai buvo pateiktas panašus įstatymo projektas. Reaguodama į tuometinius protestus, „Sakartvelo svajonė“ viešai įsipareigojo negrąžinti įstatymo projekto – tačiau savo pažadą sulaužė.

Sausio 13 d. vykę Kinijos Respublikos (Taivano) prezidento ir parlamento (Įstatymų Leidžiamasis Juanis, 立法院) rinkimai praėjo be didesnės intrigos. Trijų kandidatų kovoje nugalėjo ir Taivano prezidentu buvo išrinktas kadenciją bebaigiančios prezidentės Cai Ingven (Tsai Ing-wen, 蔡英文) pavaduotojas Lai Čingte (Lai Ching-te, 賴清德).

Nuo pirmos kovo mėnesio pusės Baltarusijoje vyksta kariuomenės kovinės parengties patikrinimas. Baltarusijos kariuomenės daliniai patikrinime dalyvauja ir pasienyje su Lietuva – Gožoje, Pariečėje, Ašmenoje, Pastovyje.

Nepriklausomai nuo birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų baigties, per naująjį 2024–2029 m. politinį ciklą ES turės spręsti nemažai ūmių, bet kartu ir ilgalaikių iššūkių: Rusijos karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Vakarais, sisteminę konkurenciją tarp Kinijos ir JAV, augančią globalios ekonomikos fragmentaciją, spartėjančią klimato kaitą ir technologinę transformaciją. Tai, kokius sprendimus priims naujoji ES lyderystė, gali nulemti bent jau kitus dešimt ES – ir Lietuvos joje – metų.

Sekmadienį, vasario 25 d., Baltarusijoje pasibaigė Atstovų rūmų (žemutinių parlamento rūmų) deputatų ir vietos savivaldos tarybų deputatų rinkimai. Rinkimai vyko mažoritariniu būdu, į 110 vietų Atstovų rūmuose pretendavo 265 kandidatai.

Baltijos šalių gyventojai laiko Kiniją ekonomine supervalstybe, kuri prisideda prie mažų šalių, tokių kaip Baltijos šalys, vystymosi, nepaisant Pekino keliamų iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.

Rusijos įtakos Lietuvai indeksas yra pirmas tokio pobūdžio bandymas kompleksiškai įvertinti Rusijos įtaką Lietuvai ir nustatyti sritis, kuriose Rusijos poveikis vis dar gali kelti riziką ir grėsmę. Periodiškai atliekamas faktų sutikrinimas leistų stebėti, kaip keičiasi faktinė situacija, ir padėtų atkreipti dėmesį į jautriausias sritis.

Gruodžio 23 d. Baltarusijoje įsigaliojo Atstovų rūmų diena anksčiau priimtos įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos prezidento“ pataisos, kuriomis buvo įtvirtinti konstitucijos pakeitimai, priimti 2022 m. vasario 27 d. referendume. Pagrindinė šios įstatymo redakcijos naujovė – taisyklė, jog tas pats asmuo gali eiti Baltarusijos prezidento pareigas ne ilgiau kaip dvi kadencijas.

Praėjo dveji metai nuo Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo ir po jo kilusio Kinijos ir Lietuvos konflikto kulminacijos. Gana tvirta Lietuvos pozicija, priešinimasis autoritarinės šalies spaudimui ir kokybiškai naujas ekonominio valstybės valdymo modelis iš pirmo žvilgsnio gali būti laikomi sėkmės istorija, kurioje Lietuva pati beveik nenukentėjo, o kitiems padėjo suprasti, kad Kinija yra pasirengusi panaudoti visas turimas baudžiamąsias priemones.

2024 m. sausio 13 d. Taivane vyks prezidento ir parlamento rinkimai. Šį kartą politinis spektaklis itin dramatiškas, nes nuomonių apklausos rodo, kad lenktynės bus įtemptos. Kadangi nėra tvirtai pirmaujančio kandidato, pagrindinės politinės partijos laikosi savo ideologijų ir vizijų, siekdamos konsoliduoti pagrindines savo rinkėjų grupes. Prezidento rinkimams skiriamas ypatingas dėmesys, nes prezidentas daro didelę įtaką šalies užsienio politikai ir ypač santykiams tarp Taivano (Kinijos Respublikos - KR) ir Kinijos (Kinijos Liaudies Respublikos - KLR).

San Fransiske vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo paraštėse su JAV prezidentu Joe Bidenu susitikęs Kinijos lyderis Si Dzinpingas pažymėjo, kad Kinija „neturi plano aplenkti Jungtines Valstijas ar perimti jų pozicijas“ ir kad „Žemės planeta pakankamai didelė ir joje turi pakakti vietos abiem šalims“. Šios Si Dzinpingo žinutės akivaizdžiai prieštarauja jo ankstesniam pareiškimui, esą „Rytai kyla, o Vakarai žlunga“. Tai rodo, kad diplomatijos srityje Pekinas pripažįsta poreikį mažinti įtampą su JAV švelninant poziciją ir demonstruojant mažiau konfrontacinį, pozityvesnį, taikytis linkusį toną.

Rugsėjo 28 d. JAV valstybės departamento Pasaulinės veiklos centras išplatino specialiąją ataskaitą apie Kinijos veiklą siekiant performuoti pasaulinę informacinę aplinką. Ataskaitoje Kinija kaltinama dėl „apgaulingų ir prievartinių metodų“ naudojimo siekiant „daryti įtaką tarptautinei aplinkai“. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija griežtai sukritikavo ataskaitą ir pavadino Jungtines Amerikos Valstijas „melo imperija“, pridėdama, kad „būtent JAV pavertė pasaulinę informacijos erdvę ginklu“.

Šioje analitinėje apžvalgoje didžiausias dėmesys skiriamas keletui aspektų: dabartinei Kinijos ekonomikos būklei ir svarbiems jos rodikliams, nekilnojamojo turto ir bankų sektoriams ir jaunimo nedarbui, kuris yra svarbiausias socialinis iššūkis.

Godzila realiame gyvenime, dvigalvės žuvys ir kiti neįprasti gyviai – štai ką dabar rastumėte Ramiajame vandenyne, jei pasiduotumėte Kinijos dezinformacijos kampanijai prieš Japonijos sprendimą išleisti išvalytas nuotekas iš sugriautos Fukušimos atominės elektrinės

Nacionalinis statistikos biuras pranešė stabdysiantis jaunimo nedarbo duomenų publikavimą, vyriausybei siekiant „gerinti“ ir „optimizuoti“ statistikos darbą. Tačiau Kinijos socialiniuose tinkluose šis pranešimas buvo išjuoktas: kai kurie „Weibo“ naudotojai apkaltino vyriausybę, kad ji „slepia galvą smėlyje“. Ir išties, pranešimas pasirodė šaliai esant kritinėje padėtyje: nedarbo lygis tarp 16–24 metų amžiaus jaunuolių miesto vietovėse pasiekė rekordinius 21,3 proc. Vis dėlto, užuot ėmusis pastangų spręsti drastiškai didėjančią jaunimo nedarbo problemą, vyriausybė pasirinko ją nuslėpti.

Kol kas Kinija ir toliau tęsia savo modus operandi, demonstruodama pragmatišką požiūrį, kurį patvirtina specialaus pasiuntinio Eurazijos reikalams Li Hui pastarasis dalyvavimas Saudo Arabijoje vykusioje Ukrainos taikos konferencijoje. Kaip ir ankstesniuose susitikimuose, Kinija ir toliau laikėsi tvirtai įsikibusi į savo dvylikos punktų poziciją dėl Ukrainos krizės politinio sprendimo.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios potencialus Kinijos vaidmuo visada buvo tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Nors Kinija, vadovaudamasi itin pragmatiškais interesais, ir toliau palaiko ir stiprina strateginę partnerystę su Rusija, tuo pačiu metu ji siekia, kad būtų laikoma neutralia šalimi ir nepablogėtų santykiai su Vakarais, t. y. ES ir JAV.

Itin slaptoje Kinijos politinėje aplinkoje staigus aukšto rango pareigūno dingimas nėra neįprastas reiškinys, tačiau dažnai tai būna ženklas, kad kilo problemų, ypač nuo tada, kai Si pradėjo kovos su korupcija kampaniją. Daugeliu atvejų šie pareigūnai vėliau iškildavo į paviršių kartu su pranešimu apie baudžiamąjį tyrimą. Visgi pasitaiko atvejų, kai politikai (įskaitant patį Si) vėl atsiranda be jokio paaiškinimo.

Vilniaus NATO viršūnių susitikimas sulaukė Kinijos dėmesio dėl kelių priežasčių: JAV sąjungininkės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione siekia vis glaudesnio bendradarbiavimo su NATO, o aljansas vis aiškiau įvardija Kiniją kaip grėsmę pasaulio saugumui ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai.

Iš tiesų, JAV ir Kinijos santykiai nusmuko į žemiausią tašką dėl virš JAV teritorijos numušto, kaip įtariama, kinų šnipinėjimo oro baliono, padidėjusio Kinijos karinio aktyvumo aplink Taivaną ir Pietų Kinijos jūroje bei Pekino atsisakymo pasmerkti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą.

Esminis veiksnys šiuo atžvilgiu yra Rusijos invazija į Ukrainą. Tai vis dar vykstantis karas, o kinai mokosi iš jo taktiniu lygiu.

Pasak oficialaus kinų pareiškimo, Si Dzinpingas padėkojo Ukrainai už tvirtą pagalbą evakuojant Kinijos piliečius 2022 m. Kinijos lyderis taip pat pakartojo, kad politinį Kinijos ir Ukrainos santykių pagrindą sudaro abipusė pagarba suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Balandžio 5–7 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen viešėjo Kinijoje.

Artėjant prie pabaigos 2022 metams būta ženklų, kad atsargiais veiksmais bandoma sušildyti Kinijos ir JAV santykius. Visgi optimizmas netrukus išnyko: vadinamasis Kinijos šnipinėjimo oro baliono incidentas tapo dar vienu rimtu iššūkiu Kinijos ir JAV santykiams.

Balandžio 21 d. interviu Prancūzijos televizijai metu, Kinijos ambasadorius šalyje Lu Shaye pareiškė, kad „Tarptautinėje teisėje buvusios Sovietų Sąjungos šalys neturi konkretaus statuso, nes nėra tarptautinio susitarimo, kuris įtvirtintų jų suverenios valstybės statusą.“ Po šio bei kitų panašių komentarų kilo didžiulė pasipiktinimo banga, tačiau oficiali Pekino reakcija pasirodė tik po kelių dienų.

Kviečiame skaityti antrojo 2023 m. ketvirčio Kinijos apžvalgą. Joje aptariama esama Kinijos ekonominė ir saugumo situacija, analizuojamos šalies pastangos plėtoti savo kaip svarbiausios tarptautinės sistemos veikėjos įvazdį bei Pekino manevrus, susijusius su karu Ukrainoje.

Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi Kinijos veiksmus ir santykių su Rusija dinamiką, tačiau ženklų dėl Pekino noro aiškiai atsiriboti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą nėra.

Svarbiausias įvykis Kinijos politikoje – 20-asis Kinijos komunistų partijos kongresas. Šis suvažiavimas, žymintis politinio ciklo pabaigą, didelių staigmenų nepateikė: partijos valdžioje galutinai įsitvirtino Si Dzinpingas, o naujasis Politinio biuro Nuolatinis komitetas sudarytas vien iš jo šalininkų.

Si Dzinpingas (Xi Jinping) lieka KKP Centrinio komiteto (CK) generaliniu sekretoriumi. Tai – jau trečioji penkerių metų kadencija.

2021 m. lapkritį Lietuvos Vyriausybė sutiko įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje; 2022 m. rugpjūtį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi apsilankė Taivane, nepaisydama gausios grasinamosios Kinijos Liaudies Respublikos retorikos.

JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės M. Bachelet paskutinę minutę publikuota ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Sindziange buvo nemalonus smūgis Kinijos valdžiai, M. Bachelet vizitą šalyje laikiusiai sėkmingu.

Kinijos visuomenę itin įaudrinęs raudono kodo skandalas parodė, jog sparčiai vykstanti skaitmenizacija ir didžiulė valdžios įtaka technologijų sektoriui gali būti panaudojama prieš žmones.

Nors COVID protrūkis Šanchajuje ir Pekine laikomas suvaldytu, didelė įtampa ir nežinomybė visuomenėje išlieka, nes griežti suvaržymai bet kuriuo metu gali būti sugrąžinti.

Pekino nuomone, Talibanas tapo neišvengiamu geopolitinio žaidimo Afganistane dalyviu, todėl pastarųjų 20 metų Kinijos ir Talibano santykių analizė gali būti puiki proga stebėti Kinijos viešąją ir užsienio politiką.

Pekino pozicijos neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Ukrainos karo ir pastangos pateikti save kaip neutralų stebėtoją tampa vis didesniu iššūkiu.

Dėl Kinijos ir JAV interesų technologijų srityje sankirtos ir potencialių grėsmių, kurias kelia nepatikimų Kinijos telekomunikacijų įmonių veikla vykdant 5G ryšio plėtrą Europoje, Vakarų pasaulio valstybėse susiformavo bendra pozicija.

Prieš 10 metų, 2012 m. balandžio 26 d., Varšuvoje įvyko pirmasis Kinijos ir 16 VRE (Vidurio ir Rytų Europos) šalių viršūnių susitikimas, kuriame buvo inicijuotas Kinijos bendradarbiavimo su regionu formatas „16 + 1“.

2020 m. Si Dzinpingo (Xi Jinping) inicijuota griežta COVID valdymo politika tapo viena iš stebėtinų sėkmės istorijų pasaulyje: Kinija ne tik suvaldė Uhane kilusį protrūkį, bet ir sugebėjo pasiekti gerus metinius ekonominio augimo rezultatus.

Svarbiausias įvykis Kinijos politiniame gyvenime neabejotinai bus metų pabaigoje įvyksiantis 20-asis KKP kongresas.