Eurazija

Praėjo dveji metai nuo Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo ir po jo kilusio Kinijos ir Lietuvos konflikto kulminacijos. Gana tvirta Lietuvos pozicija, priešinimasis autoritarinės šalies spaudimui ir kokybiškai naujas ekonominio valstybės valdymo modelis iš pirmo žvilgsnio gali būti laikomi sėkmės istorija, kurioje Lietuva pati beveik nenukentėjo, o kitiems padėjo suprasti, kad Kinija yra pasirengusi panaudoti visas turimas baudžiamąsias priemones.

2024 m. sausio 13 d. Taivane vyks prezidento ir parlamento rinkimai. Šį kartą politinis spektaklis itin dramatiškas, nes nuomonių apklausos rodo, kad lenktynės bus įtemptos. Kadangi nėra tvirtai pirmaujančio kandidato, pagrindinės politinės partijos laikosi savo ideologijų ir vizijų, siekdamos konsoliduoti pagrindines savo rinkėjų grupes. Prezidento rinkimams skiriamas ypatingas dėmesys, nes prezidentas daro didelę įtaką šalies užsienio politikai ir ypač santykiams tarp Taivano (Kinijos Respublikos - KR) ir Kinijos (Kinijos Liaudies Respublikos - KLR).

San Fransiske vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo paraštėse su JAV prezidentu Joe Bidenu susitikęs Kinijos lyderis Si Dzinpingas pažymėjo, kad Kinija „neturi plano aplenkti Jungtines Valstijas ar perimti jų pozicijas“ ir kad „Žemės planeta pakankamai didelė ir joje turi pakakti vietos abiem šalims“. Šios Si Dzinpingo žinutės akivaizdžiai prieštarauja jo ankstesniam pareiškimui, esą „Rytai kyla, o Vakarai žlunga“. Tai rodo, kad diplomatijos srityje Pekinas pripažįsta poreikį mažinti įtampą su JAV švelninant poziciją ir demonstruojant mažiau konfrontacinį, pozityvesnį, taikytis linkusį toną.

Rugsėjo 28 d. JAV valstybės departamento Pasaulinės veiklos centras išplatino specialiąją ataskaitą apie Kinijos veiklą siekiant performuoti pasaulinę informacinę aplinką. Ataskaitoje Kinija kaltinama dėl „apgaulingų ir prievartinių metodų“ naudojimo siekiant „daryti įtaką tarptautinei aplinkai“. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija griežtai sukritikavo ataskaitą ir pavadino Jungtines Amerikos Valstijas „melo imperija“, pridėdama, kad „būtent JAV pavertė pasaulinę informacijos erdvę ginklu“.

Šioje analitinėje apžvalgoje didžiausias dėmesys skiriamas keletui aspektų: dabartinei Kinijos ekonomikos būklei ir svarbiems jos rodikliams, nekilnojamojo turto ir bankų sektoriams ir jaunimo nedarbui, kuris yra svarbiausias socialinis iššūkis.

Godzila realiame gyvenime, dvigalvės žuvys ir kiti neįprasti gyviai – štai ką dabar rastumėte Ramiajame vandenyne, jei pasiduotumėte Kinijos dezinformacijos kampanijai prieš Japonijos sprendimą išleisti išvalytas nuotekas iš sugriautos Fukušimos atominės elektrinės

Nacionalinis statistikos biuras pranešė stabdysiantis jaunimo nedarbo duomenų publikavimą, vyriausybei siekiant „gerinti“ ir „optimizuoti“ statistikos darbą. Tačiau Kinijos socialiniuose tinkluose šis pranešimas buvo išjuoktas: kai kurie „Weibo“ naudotojai apkaltino vyriausybę, kad ji „slepia galvą smėlyje“. Ir išties, pranešimas pasirodė šaliai esant kritinėje padėtyje: nedarbo lygis tarp 16–24 metų amžiaus jaunuolių miesto vietovėse pasiekė rekordinius 21,3 proc. Vis dėlto, užuot ėmusis pastangų spręsti drastiškai didėjančią jaunimo nedarbo problemą, vyriausybė pasirinko ją nuslėpti.

Kol kas Kinija ir toliau tęsia savo modus operandi, demonstruodama pragmatišką požiūrį, kurį patvirtina specialaus pasiuntinio Eurazijos reikalams Li Hui pastarasis dalyvavimas Saudo Arabijoje vykusioje Ukrainos taikos konferencijoje. Kaip ir ankstesniuose susitikimuose, Kinija ir toliau laikėsi tvirtai įsikibusi į savo dvylikos punktų poziciją dėl Ukrainos krizės politinio sprendimo.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios potencialus Kinijos vaidmuo visada buvo tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Nors Kinija, vadovaudamasi itin pragmatiškais interesais, ir toliau palaiko ir stiprina strateginę partnerystę su Rusija, tuo pačiu metu ji siekia, kad būtų laikoma neutralia šalimi ir nepablogėtų santykiai su Vakarais, t. y. ES ir JAV.

Itin slaptoje Kinijos politinėje aplinkoje staigus aukšto rango pareigūno dingimas nėra neįprastas reiškinys, tačiau dažnai tai būna ženklas, kad kilo problemų, ypač nuo tada, kai Si pradėjo kovos su korupcija kampaniją. Daugeliu atvejų šie pareigūnai vėliau iškildavo į paviršių kartu su pranešimu apie baudžiamąjį tyrimą. Visgi pasitaiko atvejų, kai politikai (įskaitant patį Si) vėl atsiranda be jokio paaiškinimo.

Vilniaus NATO viršūnių susitikimas sulaukė Kinijos dėmesio dėl kelių priežasčių: JAV sąjungininkės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione siekia vis glaudesnio bendradarbiavimo su NATO, o aljansas vis aiškiau įvardija Kiniją kaip grėsmę pasaulio saugumui ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai.

Iš tiesų, JAV ir Kinijos santykiai nusmuko į žemiausią tašką dėl virš JAV teritorijos numušto, kaip įtariama, kinų šnipinėjimo oro baliono, padidėjusio Kinijos karinio aktyvumo aplink Taivaną ir Pietų Kinijos jūroje bei Pekino atsisakymo pasmerkti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą.

Esminis veiksnys šiuo atžvilgiu yra Rusijos invazija į Ukrainą. Tai vis dar vykstantis karas, o kinai mokosi iš jo taktiniu lygiu.

Pasak oficialaus kinų pareiškimo, Si Dzinpingas padėkojo Ukrainai už tvirtą pagalbą evakuojant Kinijos piliečius 2022 m. Kinijos lyderis taip pat pakartojo, kad politinį Kinijos ir Ukrainos santykių pagrindą sudaro abipusė pagarba suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Balandžio 5–7 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen viešėjo Kinijoje.

Artėjant prie pabaigos 2022 metams būta ženklų, kad atsargiais veiksmais bandoma sušildyti Kinijos ir JAV santykius. Visgi optimizmas netrukus išnyko: vadinamasis Kinijos šnipinėjimo oro baliono incidentas tapo dar vienu rimtu iššūkiu Kinijos ir JAV santykiams.

Balandžio 21 d. interviu Prancūzijos televizijai metu, Kinijos ambasadorius šalyje Lu Shaye pareiškė, kad „Tarptautinėje teisėje buvusios Sovietų Sąjungos šalys neturi konkretaus statuso, nes nėra tarptautinio susitarimo, kuris įtvirtintų jų suverenios valstybės statusą.“ Po šio bei kitų panašių komentarų kilo didžiulė pasipiktinimo banga, tačiau oficiali Pekino reakcija pasirodė tik po kelių dienų.

Kviečiame skaityti antrojo 2023 m. ketvirčio Kinijos apžvalgą. Joje aptariama esama Kinijos ekonominė ir saugumo situacija, analizuojamos šalies pastangos plėtoti savo kaip svarbiausios tarptautinės sistemos veikėjos įvazdį bei Pekino manevrus, susijusius su karu Ukrainoje.

Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi Kinijos veiksmus ir santykių su Rusija dinamiką, tačiau ženklų dėl Pekino noro aiškiai atsiriboti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą nėra.

Svarbiausias įvykis Kinijos politikoje – 20-asis Kinijos komunistų partijos kongresas. Šis suvažiavimas, žymintis politinio ciklo pabaigą, didelių staigmenų nepateikė: partijos valdžioje galutinai įsitvirtino Si Dzinpingas, o naujasis Politinio biuro Nuolatinis komitetas sudarytas vien iš jo šalininkų.

Si Dzinpingas (Xi Jinping) lieka KKP Centrinio komiteto (CK) generaliniu sekretoriumi. Tai – jau trečioji penkerių metų kadencija.

2021 m. lapkritį Lietuvos Vyriausybė sutiko įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje; 2022 m. rugpjūtį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi apsilankė Taivane, nepaisydama gausios grasinamosios Kinijos Liaudies Respublikos retorikos.

JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės M. Bachelet paskutinę minutę publikuota ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Sindziange buvo nemalonus smūgis Kinijos valdžiai, M. Bachelet vizitą šalyje laikiusiai sėkmingu.

Kinijos visuomenę itin įaudrinęs raudono kodo skandalas parodė, jog sparčiai vykstanti skaitmenizacija ir didžiulė valdžios įtaka technologijų sektoriui gali būti panaudojama prieš žmones.

Nors COVID protrūkis Šanchajuje ir Pekine laikomas suvaldytu, didelė įtampa ir nežinomybė visuomenėje išlieka, nes griežti suvaržymai bet kuriuo metu gali būti sugrąžinti.

Pekino nuomone, Talibanas tapo neišvengiamu geopolitinio žaidimo Afganistane dalyviu, todėl pastarųjų 20 metų Kinijos ir Talibano santykių analizė gali būti puiki proga stebėti Kinijos viešąją ir užsienio politiką.

Pekino pozicijos neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Ukrainos karo ir pastangos pateikti save kaip neutralų stebėtoją tampa vis didesniu iššūkiu.

Dėl Kinijos ir JAV interesų technologijų srityje sankirtos ir potencialių grėsmių, kurias kelia nepatikimų Kinijos telekomunikacijų įmonių veikla vykdant 5G ryšio plėtrą Europoje, Vakarų pasaulio valstybėse susiformavo bendra pozicija.

Prieš 10 metų, 2012 m. balandžio 26 d., Varšuvoje įvyko pirmasis Kinijos ir 16 VRE (Vidurio ir Rytų Europos) šalių viršūnių susitikimas, kuriame buvo inicijuotas Kinijos bendradarbiavimo su regionu formatas „16 + 1“.

2020 m. Si Dzinpingo (Xi Jinping) inicijuota griežta COVID valdymo politika tapo viena iš stebėtinų sėkmės istorijų pasaulyje: Kinija ne tik suvaldė Uhane kilusį protrūkį, bet ir sugebėjo pasiekti gerus metinius ekonominio augimo rezultatus.

Svarbiausias įvykis Kinijos politiniame gyvenime neabejotinai bus metų pabaigoje įvyksiantis 20-asis KKP kongresas.