Publikacijos

Gruodžio 25 d. įvykdyta dar viena, kaip įtariama, Rusijos diversija prieš NATO šalis jungiančią infrastruktūrą – nutrauktas elektros kabelis „Estlink 2“ tarp Estijos ir Suomijos.

Spalio 8–9 d. Vilniuje vykusi tarptautinė saugumo konferencija „Defending Baltics: Karo pamokos iš Ukrainos“ suteikė galimybę aptarti ir giliau apmąstyti Rusijos ir Ukrainos karo suteiktas pamokas. Konferencija buvo išskirtinė tuo, kad politikai, kariškiai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir karinės pramonės atstovai turėjo galimybę kartu įvertinti karo Ukrainoje tendencijas iš skirtingų perspektyvų.

Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai iki 4,5 proc. BVP. Suprantama, jog toks augimas yra labai reikšmingas, todėl tikėtina, kad gali tekti mažinti išlaidas kitose srityse. Tačiau kyla klausimas: kokie yra tikslai ir lūkesčiai dėl Lietuvos gynybos stiprinimo padidinus asignavimus?

Spalio mėnesį Baltarusijos valdžiai nusprendus 2025 m. sausio 26 d. Baltarusijoje surengti prezidento rinkimus, buvo užregistruotos 7 iniciatyvinės kandidatų grupės. Tuo pat metu, dvi iš septynių iniciatyvinių grupių jau atsisakė toliau tęsti „kovą“.

PREZIDENTO RINKIMAI 2025 m. SAUSIO PABAIGOJE. Spalio 23 d. Baltarusijos Centrinė rinkimų komisija patvirtinto oficialią būsimų Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimų datą. Rinkimai įvyks pusmečiu anksčiau nei praeitą kartą - 2025 m. sausio 26 d.

Kinijos ir Rusijos diplomatinės interakcijos toliau išlieka dažnos ir aukščiausio lygmens. Liepos–rugsėjo mėn. Rusijos prezidentas V. Putinas, užsienio reikalų ministras S. Lavrovas ir Kinijos kolegos iš viso susitiko net aštuonis kartus įvairiais aukšto lygio formatais. Dažni susitikimai rodo, kad abi šalys daug dėmesio skiria tarpusavio santykiams stiprinti ir bendradarbiavimui plėtoti, pavyzdžiui, rugpjūčio 8 d. įvyko pirma Kinijos ir Rusijos konsultacija, kaip taikiai panaudoti kosmoso erdvę.

PALEISTI POLITINIAI KALINIAI. Rugpjūčio 16 d. Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo paleido į laisvę 30 politinių kalinių, dalis kurių, anot Baltarusijos žmogaus teisių centro „Viasna“, serga sunkiomis ligomis. Rugsėjo 4 d. ir 16 d. į laisvę buvo paleisti dar 30 bei 37 politiniai kaliniai. Bendrai, po pirmo politinių kalinių paleidimo Lukašenkos iniciatyva šių metų liepos mėnesį, į laisvę išėjo jau virš 100 asmenų.

Artėjant 2025-iesiems, artėja Ukrainos ir Rusijos gamtinių dujų tranzito, ilgai buvusio vienu svarbiausių gamtinių dujų tiekimo šaltinių Europai, susitarimo baigtis. Šis kas 5 metus atnaujinamas susitarimas paskutinį kartą buvo pratęstas 2019 m. Nors Vakarų sankcijos ir Europos persiorientavimas atsisakant rusiškų energijos išteklių sumažino tranzito per Ukrainą pajėgumų panaudojimą iki minimumo, dalis Europos Sąjungos valstybių vis dar perka būtent „Gazprom“ gamtines dujas. Todėl kyla klausimas – ar Europa jau pajėgi išgyventi be rusiškų gamtinių dujų?

Kandidatai į JAV prezidentus, Respublikonų atstovas Donaldas Trumpas ir Demokratų partijos kandidatė Kamala Harris, retokai savo rinkimų kampanijose imasi detalizuoti užsienio ir saugumo politikos planus. Šios temos nėra tarp pagrindinių rinkimų kampanijos klausimų. Tačiau net ir retokai praslystančios tezės, kaip vienas ar kitas kandidatas spręstų kokią tarptautinę krizę ar keistų santykius su konkrečia valstybe, neleidžia atskleisti nuoseklios užsienio ir saugumo politikos.

Liepos 19 d. buvo pranešta, jog trimis savaitėmis anksčiau Minsko apygardos teismo buvo nuteistas trisdešimtmetis Vokietijos pilietis Ricas Kriegieris, pripažintas kaltu tuo, jog 2023 m. spalį įvykdė sprogdinimą Ozeriščės geležinkelio stotyje Minsko pakraštyje, kuria naudojasi Baltarusijos kariuomenė krovinių gabenimui.

Sankcijos dėl 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos, kurių pavyko pasiekti Ukrainos diplomatinėmis pastangomis, atkreipė dėmesį į grėsmes, susijusias su Rusijos hibridinėmis operacijomis Europoje. Europos Sąjunga išgyvena savotišką geopolitinį pabudimą, suvokusi savo vidinį pažeidžiamumą dėl dešimtmečius Rusijos netrukdomai darytos piktybinės įtakos valstybėms narėms.

Birželio 11 d. Minsko teismas dėl šnipinėjimo nuteisė Lietuvos pilietę, buvusią Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotoją Eleną Ramanauskienę ir skyrė jai šešerių metų realaus laisvės atėmimo bausmę. E. Ramanauskienė kaltinama tuo, kad esą bendradarbiavo su Lietuvos saugumu ir rinko informaciją apie sanatorijoje besiilsinčius aukštas pareigas užimančius Baltarusijos pareigūnus.