Publikacijos

Filipinams Taivano sąsiauris ir Pietų Kinijos jūra ilgą laiką reiškė du skirtingo pobūdžio ir reikšmės saugumo iššūkius, tačiau pastaruoju metu juos vis sunkiau vertinti atskirai. Pietų Kinijos jūroje Manila jau ilgą laiką yra tiesioginė konfrontacijos su Pekinu dėl ginčijamų teritorijų, jūrinių teisių ir prieigos prie išteklių dalyvė.

Socialinėse medijose jau kelis mėnesius galima matyti eilių degalinėse ir sprogstančių kuro talpyklų ne tik Persijos įlankoje, bet ir Europoje, vaizdus. Tokie kadrai fiksuojami ne kur kitur, o Rusijoje – vienoje iš daugiausiai energetinių išteklių turinčių šalių pasaulyje. Daugelis jau buvo įpratę, kad Ukrainos energetika yra taikinys Rusijos invazijos metu. Tačiau aplinkybės pasikeitė ir dabar Rusijai taip pat tenka gintis nuo oro atakų prieš jų kritinę infrastruktūrą. Natūraliai kyla klausimai – kas lėmė šią ukrainiečių taktiką, kodėl puolamas naftos sektorius ir koks to poveikis Rusijos energetikai?

Apie Maksimo Trudoliubovo visuomenės viziją ir seną Rusijos luominę logiką

Balandžio 13 d. GSSC surengė diskusiją apie Vengrijos parlamento rinkimus. Štai ką svarbu žinoti.

Paul Sharp, vienas iš žymiausių diplomatijos tyrinėtojų, padedamas praktiko ir mokslo publikacijų autoriaus Robert Smith Simpson atkreipė savo skaitytojų dėmesį į diplomatų kasdienio darbo svarbą.

Karas Ukrainoje, kaip ir visi ankstesni karai, baigsis. 2025 m. gruodį, vykstant JAV, Rusijos, Ukrainos ir Europos atstovų deryboms dėl susitarimo sąlygų, karo pabaigos kontūrai įgyja dokumentinę išraišką.

Po kelis mėnesius trukusio pajėgų kaupimo, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis 2026 m. vasario pabaigoje pradėjo karinius veiksmus Irane.

Putinas rengia „teisinę“ bazę, kuri jam suteiktų tariamo pagrindo pulti Narvą, Daugpilį ar net Vilnių. Taip „Laisvosios Rusijos forumo“ YouTube kanale paskelbtame vaizdo įraše pareiškė žymus Rusijos opozicionierius Garis Kasparovas.

Nuo 2019 m. Vidurio ir Rytų Europa (VRE)¹ veikia gerokai pakitusioje geopolitinėje aplinkoje, kurioje partnerystės su ne ES veikėjais vis atidžiau vertinamos ne išskirtinai pagal ekonominį potencialą, o pagal galimą įtaką saugumui, politiniam atsparumui ir ilgalaikėms priklausomybėms (ypač ekonominėms ir technologinėms).

Pastaruosius tris dešimtmečius, nuo sprendimo siekti narystės NATO, Lietuvos nacionalinio saugumo sampratos branduolį sudaro strateginė saugumo partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Propaganda – tai daugiau nei vien bandymas įtikinti žmones. Tai sąmoninga ir suplanuota veikla, kuria siekiama priversti žmones mąstyti, tikėti tam tikromis vertybėmis ir pasakojimais ir skatinti juos interpretuojant pasaulį vadovautis iš anksto suformuotais modeliais. Sistemingas įtikinėjimas gali paskatinti žmones skųsti, sekti, agituoti ir tapti ideologinės sistemos aktyvistais.

Jau ketvirtus metus iš eilės pristatome Demokratijos tvarumo barometrą, kuriuo siekiame nuosekliai matuoti, įvertinti ir palyginti Lietuvos gyventojų nuostatas apie demokratiją ir atsparumą autoritarinių Rytų valstybių propagandai. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, pagal reprezentatyvios apklausos duomenis apskaičiavome du svarbiausius indeksus. Demokratijos tvarumo indeksu matuojama Lietuvos gyventojų parama liberalios demokratijos institutams, pasirengimas ginti demokratiją protestuose, pasitenkinimas demokratijos veikimu (procedūromis ir valdžios atliepumu) ir pasitikėjimas valstybės institucijomis. Atsparumo Rytų propagandai indeksas apima vertinimą, kaip gyventojai suvokia Rusijos grėsmę ir kiek yra linkę pritarti ekonominiams ir politiniams autoritarinių Rusijos ir Kinijos režimų propagandos naratyvams.