Publikacijos

Šiame pokalbyje su Linu Kojala jis pasakoja, kodėl 0,25 proc. BVP Ukrainai yra tik atskaitos taškas, ką praktiškai reiškia nuolatinė Vokietijos brigada ir NATO įsipareigojimas skirti 5 proc. BVP gynybai, kaip turi keistis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas bei transatlantinis ryšys ir kodėl, Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmininkavimui ES Tarybai, nebegali būti jokių iliuzijų nei dėl Minsko, nei dėl Maskvos.

Didžiausias karas Europoje po Antrojo pasaulinio pabaigos, JAV atsitraukimas nuo globalios lyderystės ir auganti geoekonominė konfrontacija tarp didžiųjų pasaulio galybių vis dažniau reikalauja greito ir ryžtingo ES veikimo tarptautinėje erdvėje. Numatoma ES plėtra reiškia, kad dabartinės valstybės narės turės priimti fundamentalius sprendimus dėl tolesnės ES sandaros ir institucinės sąrangos. Iššūkių ilgalaikiam ES konkurencingumui akivaizdoje dalis Europos lyderių kelia naujo ekonominės integracijos etapo, įskaitant glaudesnę bendrą fiskalinę politiką, idėjas.

Šis „Lietuvos užsienio politikos apžvalgos“ numeris prasideda nuo vidaus. Interviu su Lietuvos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu aptariame pagrindinius Lietuvos užsienio politikos prioritetus – nuolatinę paramą Ukrainai, stiprų ir patikimą, tačiau tvirtai transatlantinį NATO, atsparią Rytų kaimynystę ir glaudesnį bendradarbiavimą su bendramintėmis partnerėmis, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tuo tarpu užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pristato pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.

Europos valstybės kelis dešimtmečius augino savo priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių, tačiau šių metų birželį Europos Sąjunga paskelbė planą – jokių rusiškų žaliavų jau 2027 m. Prekyba rusiška energetika su ES šalimis yra stipriai sumažėjus, lyginant su padėtimi buvusia iki 2022 m., o būtent pajamos iš naftos ir dujų visuomet buvo vienas pagrindinių Kremliaus biudžeto šaltinių.

Spalio 4 d. Sakartvelo politikai bandė pasiekti lūžio tašką – valdančioji „Sakartvelo svajonė“ siekė dar labiau įtvirtinti savo pozicijas per vykusius savivaldos rinkimus, o opozicijos aktyvistai žadėjo „vėliavų revoliuciją“. Tuo tarpu jau daugiau kaip tris šimtus dienų be pertraukos protestuojantys kartvelai surengė masinę demonstraciją simboliniu tapusiame Rustavelio prospekte, kuris tapo alternatyva nebepatikimoms balsadėžėms.

Pratybas „Zapad 2017“ Baltarusijoje pasitiko protestai, pritraukę kelis šimtus opozicijos atstovų  akcentuojant karinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija rizikas Baltarusijos suverenitetui, bei pabrėžiant istoriškai Baltarusijai nenatūralų susipriešinimą su Lietuva, Lenkija.

Nuo 1979 metų, kai buvo pasirašytas bendras JAV ir Kinijos Liaudies Respublikos komunikatas, Vašingtonas nutraukė diplomatinius santykius su Kinijos Respublika (Taivanu) ir pripažino Kinijos Liaudies Respubliką vienintele teisėta Kinijos vyriausybe, taip patvirtindamas Pekino politinę poziciją dėl vieningos Kinijos.

Geopolitikos ir saugumo studijų centras (GSSC) birželio 12 d. pirmą kartą istorijoje organizavo gretutinį renginį prestižinėje GLOBSEC Forum 2025 konferencijoje.

Latvijos savivaldos rinkimus Rygoje nušvietė ryški politinio populizmo žvaigždė. Politikas, verslininkas, save pristatantis vietiniu Donaldu Trumpu Ainārs Šlesers, apklausų duomenimis, pirmauja. Jo kampanija grindžiama kova su stagnacija ir politine inercija šalies viduje, politikas žada spartų ekonomikos augimą kartu kritikuodamas Vakarus ir jų vertybes. Jo politiniai oponentai pabrėžia jo ryšius su Kinija ir Rusija. Nepriklausomai nuo galutinių rinkimų rezultatų, didelė parama „latviškam trumpizmui“ signalizuoja apie gilų visuomenės troškimą radikaliems pokyčiams valstybėje.

„Made in China“ – smulkiomis juodomis raidėmis atspausdintas žymės vaizdinys, kuris nejučia persmelkia beveik kiekvieną kasdienybės lygmenį – jį galima išvysti ant pigių žaislų, tekstilės gaminių, baldų ar kitų įvairiausių plataus vartojimo prekių. Iš pirmo žvilgsnio tai tik techninis užrašas, tačiau jis byloja apie ilgą laiką dominavusį Kinijos, kaip neprilygstamos žemos pridėtinės vertės gamybos ir tiekėjos gigantės, statusą – faktą, kuris išlieka aktualus ir šiandien.

Šiemetiniai Lenkijos prezidento rinkimai yra reikšmingi, nepaisant šio posto santykinai menkų galių. Nuo jų baigties priklauso dabartinės premjero Donaldo Tusko vadovaujamos valdančiosios koalicijos likimas – tik jos kandidato Rafało Trzaskowskio pergalė leistų jai įgyvendinti užsibrėžtas reformas, kurias iki šiol blokavo dabartinis prezidentas Andrzejus Duda. Panašiai, kaip ankstesniuose prezidento rinkimuose 2015 ir 2020 m., taip ir šiemet didelę įtaką jų baigčiai turės trečią vietą užėmęs kandidatas: jo palaikymas ir rinkėjų elgesys gali nusverti II turo rezultatą.

Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad nebus kariaujama tik siekiant ribotų tikslų. Europos institucijos turėtų prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių ir pakeisti savo požiūrį, jei ES nori toliau formuoti Rytų kaimynystę. Prisitaikydamas Briuselis turi iš naujo įvertinti Rytų partnerystę – vienintelį rytinį ES užsienio politikos aspektą.