Publikacijos

Propaganda – tai daugiau nei vien bandymas įtikinti žmones. Tai sąmoninga ir suplanuota veikla, kuria siekiama priversti žmones mąstyti, tikėti tam tikromis vertybėmis ir pasakojimais ir skatinti juos interpretuojant pasaulį vadovautis iš anksto suformuotais modeliais. Sistemingas įtikinėjimas gali paskatinti žmones skųsti, sekti, agituoti ir tapti ideologinės sistemos aktyvistais.

Jau ketvirtus metus iš eilės pristatome Demokratijos tvarumo barometrą, kuriuo siekiame nuosekliai matuoti, įvertinti ir palyginti Lietuvos gyventojų nuostatas apie demokratiją ir atsparumą autoritarinių Rytų valstybių propagandai. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, pagal reprezentatyvios apklausos duomenis apskaičiavome du svarbiausius indeksus. Demokratijos tvarumo indeksu matuojama Lietuvos gyventojų parama liberalios demokratijos institutams, pasirengimas ginti demokratiją protestuose, pasitenkinimas demokratijos veikimu (procedūromis ir valdžios atliepumu) ir pasitikėjimas valstybės institucijomis. Atsparumo Rytų propagandai indeksas apima vertinimą, kaip gyventojai suvokia Rusijos grėsmę ir kiek yra linkę pritarti ekonominiams ir politiniams autoritarinių Rusijos ir Kinijos režimų propagandos naratyvams.

Straipsnyje analizuojamas Armėnijos santykis su Europa iš istorinės perspektyvos – nuo XIX a. tautinio atgimimo iki šiuolaikinių europinės integracijos siekių.

Vykstant karui Ukrainoje, palyginti mažai dėmesio skiriama to karo inicijatorei: Rusijai. Geopolitikos i saugumo studijų centras keičia šias žaidimo taisykles: mes jums pasakosime, aiškinsime, grįsime, kas ir kodėl yra Rusija. Skaitykite pirmą almanacho „Russia by Daylight“ numerį. Sužinosite, kas iš tiesų vyksta; kaip tai paaiškinti; kas ir kodėl mūsų laukia.  Kas yra mūsų priešas, kurį turime labai gerai pažinti ne todėl, kad jis žavingas, o todėl, kad norime jį įveikti.

Griuvus SSRS, nei Amerika, nei jos didžiosios sąjungininkės Vakarų Europoje nebuvo NATO plėtros į Rytus entuziastės, kaip tai bando rodyti Rusijos propaganda. Dar 1991 m. rugpjūtį, kalbėdamas Ukrainos Aukščiausiojoje Taryboje, JAV prezidentas George’as Bushas ragino Ukrainą neatsiskirti nuo Rusijos.

Padėti geriau suprasti Rusiją – šio straipsnių rinkinio pagrindinis tikslas. Suprasti ne tik šių dienų Rusiją, bet ir jos praeitį; ne tik pačią Rusiją, bet ir jos santykius su Vakarais – tiek diplomatinius, tiek istorinius ir strateginius; ne tik Rusijos vykdomą politiką, bet ir skleidžiamą propagandą, ir esamą ekonominę padėtį.

Vladimiro Putino politiką gana aštriai sau leidžiantis kritikuoti Rusijos atsargos generolas, geopolitikos ir tarptautinių santykių ekspertas, karo istorikas Leonidas Ivašovas, atvirai pavadinęs Rusijos agresiją Ukrainoje nusikaltimu ir kvailyste, apžvelgė praėjusius 2025 metus ir pažėrė naujų kritinių pastabų Rusijos politinei vadovybei.

Jau ankstyvajame XXI amžiuje buvo keliami klausimai, ar tam tikru metu neprasidės vadinamoji „Kinijos era“ – laikotarpis, kai ši valstybė dėl savo ekonominių ir technologinių pajėgumų ir pasiekimų nebebus suvokiama kaip „tolima šalis pasaulio pakraštyje,” ir pranoks Jungtines Amerikos Valstijas.

Šiame pokalbyje su Linu Kojala jis pasakoja, kodėl 0,25 proc. BVP Ukrainai yra tik atskaitos taškas, ką praktiškai reiškia nuolatinė Vokietijos brigada ir NATO įsipareigojimas skirti 5 proc. BVP gynybai, kaip turi keistis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas bei transatlantinis ryšys ir kodėl, Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmininkavimui ES Tarybai, nebegali būti jokių iliuzijų nei dėl Minsko, nei dėl Maskvos.

Didžiausias karas Europoje po Antrojo pasaulinio pabaigos, JAV atsitraukimas nuo globalios lyderystės ir auganti geoekonominė konfrontacija tarp didžiųjų pasaulio galybių vis dažniau reikalauja greito ir ryžtingo ES veikimo tarptautinėje erdvėje. Numatoma ES plėtra reiškia, kad dabartinės valstybės narės turės priimti fundamentalius sprendimus dėl tolesnės ES sandaros ir institucinės sąrangos. Iššūkių ilgalaikiam ES konkurencingumui akivaizdoje dalis Europos lyderių kelia naujo ekonominės integracijos etapo, įskaitant glaudesnę bendrą fiskalinę politiką, idėjas.

Šis „Lietuvos užsienio politikos apžvalgos“ numeris prasideda nuo vidaus. Interviu su Lietuvos užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu aptariame pagrindinius Lietuvos užsienio politikos prioritetus – nuolatinę paramą Ukrainai, stiprų ir patikimą, tačiau tvirtai transatlantinį NATO, atsparią Rytų kaimynystę ir glaudesnį bendradarbiavimą su bendramintėmis partnerėmis, įskaitant Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Tuo tarpu užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus pristato pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.

Europos valstybės kelis dešimtmečius augino savo priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių, tačiau šių metų birželį Europos Sąjunga paskelbė planą – jokių rusiškų žaliavų jau 2027 m. Prekyba rusiška energetika su ES šalimis yra stipriai sumažėjus, lyginant su padėtimi buvusia iki 2022 m., o būtent pajamos iš naftos ir dujų visuomet buvo vienas pagrindinių Kremliaus biudžeto šaltinių.