Publikacijos

Latvijos savivaldos rinkimus Rygoje nušvietė ryški politinio populizmo žvaigždė. Politikas, verslininkas, save pristatantis vietiniu Donaldu Trumpu Ainārs Šlesers, apklausų duomenimis, pirmauja. Jo kampanija grindžiama kova su stagnacija ir politine inercija šalies viduje, politikas žada spartų ekonomikos augimą kartu kritikuodamas Vakarus ir jų vertybes. Jo politiniai oponentai pabrėžia jo ryšius su Kinija ir Rusija. Nepriklausomai nuo galutinių rinkimų rezultatų, didelė parama „latviškam trumpizmui“ signalizuoja apie gilų visuomenės troškimą radikaliems pokyčiams valstybėje.

„Made in China“ – smulkiomis juodomis raidėmis atspausdintas žymės vaizdinys, kuris nejučia persmelkia beveik kiekvieną kasdienybės lygmenį – jį galima išvysti ant pigių žaislų, tekstilės gaminių, baldų ar kitų įvairiausių plataus vartojimo prekių. Iš pirmo žvilgsnio tai tik techninis užrašas, tačiau jis byloja apie ilgą laiką dominavusį Kinijos, kaip neprilygstamos žemos pridėtinės vertės gamybos ir tiekėjos gigantės, statusą – faktą, kuris išlieka aktualus ir šiandien.

Šiemetiniai Lenkijos prezidento rinkimai yra reikšmingi, nepaisant šio posto santykinai menkų galių. Nuo jų baigties priklauso dabartinės premjero Donaldo Tusko vadovaujamos valdančiosios koalicijos likimas – tik jos kandidato Rafało Trzaskowskio pergalė leistų jai įgyvendinti užsibrėžtas reformas, kurias iki šiol blokavo dabartinis prezidentas Andrzejus Duda. Panašiai, kaip ankstesniuose prezidento rinkimuose 2015 ir 2020 m., taip ir šiemet didelę įtaką jų baigčiai turės trečią vietą užėmęs kandidatas: jo palaikymas ir rinkėjų elgesys gali nusverti II turo rezultatą.

Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad nebus kariaujama tik siekiant ribotų tikslų. Europos institucijos turėtų prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių ir pakeisti savo požiūrį, jei ES nori toliau formuoti Rytų kaimynystę. Prisitaikydamas Briuselis turi iš naujo įvertinti Rytų partnerystę – vienintelį rytinį ES užsienio politikos aspektą.

Jau daugiau nei 100 metų Lietuva ieško būdų išspręsti galvosūkį: kaip mažai valstybei atkurti ir išlaikyti savo valstybingumą neturint didelių ekonominių ar karinių išteklių.

Vokietijos demokratinio centro partijos vieningai remia brigados dislokavimą Lietuvoje kaip aiškų atgrasymo signalą Rusijai, taip patvirtindamos savo lojalumą NATO aljansui.  Visgi opozicinė CDU/CSU partija priekaištauja socialdemokratų vyriausybei dėl brigados dislokavimo be papildomo finansavimo užtikrinimo ir teigia, jog „laikmečio lūžis“ (Zeitenwende) nepavyko. Tuo metu kraštutinės dešinės (AfD) ir kairiosios partijos nepritaria Vokietijos karių dislokavimui prie Rusijos sienos ir „užsienio politikos militarizavimui“.

Globali kova dėl retųjų žemių elementų (toliau – RŽE) tampa vienu iš svarbiausių geopolitinių ir ekonominių iššūkių XXI amžiuje. RŽE itin svarbūs aukštosioms technologijoms, ypač perėjimui prie žaliosios energijos, įskaitant elektromobilių akumuliatorius, vėjo turbinų variklius ir pažangiąją elektroniką. Pastangos neatsilikti nuo vis didesnį pagreitį įgaunančio technologinio progreso yra neatsiejamos nuo šių elementų, todėl jų tiekimo grandinių stabilumas ir saugumas daugeliui valstybių virsta strateginiu prioritetu. Svarbiausios ateities technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, atsinaujinančiųjų išteklių (žalioji) energija, elektromobiliai, naujos architektūros lustų gamyba ir pažangioji karo pramonė, vienaip ar kitaip yra priklausomos nuo RŽE.

Jau trečius metus iš eilės pristatome Demokratijos tvarumo barometrą, kuriuo siekiame nuosekliai matuoti, įvertinti ir palyginti Lietuvos gyventojų nuostatas apie demokratiją ir atsparumą autoritarinių Rytų valstybių propagandai.

Gruodžio 25 d. įvykdyta dar viena, kaip įtariama, Rusijos diversija prieš NATO šalis jungiančią infrastruktūrą – nutrauktas elektros kabelis „Estlink 2“ tarp Estijos ir Suomijos.

Spalio 8–9 d. Vilniuje vykusi tarptautinė saugumo konferencija „Defending Baltics: Karo pamokos iš Ukrainos“ suteikė galimybę aptarti ir giliau apmąstyti Rusijos ir Ukrainos karo suteiktas pamokas. Konferencija buvo išskirtinė tuo, kad politikai, kariškiai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir karinės pramonės atstovai turėjo galimybę kartu įvertinti karo Ukrainoje tendencijas iš skirtingų perspektyvų.

Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai iki 4,5 proc. BVP. Suprantama, jog toks augimas yra labai reikšmingas, todėl tikėtina, kad gali tekti mažinti išlaidas kitose srityse. Tačiau kyla klausimas: kokie yra tikslai ir lūkesčiai dėl Lietuvos gynybos stiprinimo padidinus asignavimus?

Spalio mėnesį Baltarusijos valdžiai nusprendus 2025 m. sausio 26 d. Baltarusijoje surengti prezidento rinkimus, buvo užregistruotos 7 iniciatyvinės kandidatų grupės. Tuo pat metu, dvi iš septynių iniciatyvinių grupių jau atsisakė toliau tęsti „kovą“.