Demokratijos tvarumo barometras 2026

Jau ketvirtus metus iš eilės pristatome Demokratijos tvarumo barometrą, kuriuo siekiame nuosekliai matuoti, įvertinti ir palyginti Lietuvos gyventojų nuostatas apie demokratiją ir atsparumą autoritarinių Rytų valstybių propagandai. Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, pagal reprezentatyvios apklausos duomenis apskaičiavome du svarbiausius indeksus. Demokratijos tvarumo indeksu matuojama Lietuvos gyventojų parama liberalios demokratijos institutams, pasirengimas ginti demokratiją protestuose, pasitenkinimas demokratijos veikimu (procedūromis ir valdžios atliepumu) ir pasitikėjimas valstybės institucijomis. Atsparumo Rytų propagandai indeksas apima vertinimą, kaip gyventojai suvokia Rusijos grėsmę ir kiek yra linkę pritarti ekonominiams ir politiniams autoritarinių Rusijos ir Kinijos režimų propagandos naratyvams.

2025-ieji buvo sudėtingi demokratijos ir tarptautinio saugumo aspektais. Donaldo Trumpo administracijos veiksmai kelia klausimų dėl JAV įsipareigojimų demokratijai ir tarptautinei Vakarų saugumo struktūrai. Pasaulyje tęsiasi demokratijos erozija – pagal naujausią organizacijos „V-Dem“ ataskaitą (2025)1 pasaulyje pirmą kartą per 20 metų yra daugiau autokratijų (91) nei demokratijų (88). Autokratija į Europos Sąjungą įsigręžė ne tik Vengrijoje – po 2024 m. rinkimų ta kryptimi pradėjo eiti ir Slovakija. Nors Lietuvoje politinės laisvės ir teisės išlieka aukštame lygyje, pastaraisiais metais šalyje būta ženklaus politinio nestabilumo. 2025 m. keitėsi premjeras ir Vyriausybė – pirmą kartą nuo 2008 m. Vyriausybė neišsilaikė parlamento kadenciją. Turėjome klausimų dėl kai kurių valdančiųjų atstovų retorikos užsienio politikoje. Visi šie veiksniai lemia ir tolesnį aktualumą tirti Lietuvos visuomenės atsparumą Rytų propagandai ir paramą demokratijai. Juolab, kaip matysite iš tyrimo, yra nerimą keliančių ženklų, pvz., išsilaikantis ir net didėjantis nepasitikėjimas politinėmis institucijomis ir šiek tiek sumažėjęs Rusijos grėsmių vertinimas.

Kaip ir ankstesniais metais, tekstą pateikiame trimis dalimis. Pirmojoje analizuojamos Lietuvos gyventojų demokratinės nuostatos ir Demokratijos tvarumo indekso sudėtinės dalys. Antrojoje orientuojamės į nuostatas dėl užsienio politikos ir atsparumą Rytų propagandai: pristatomas Atsparumo Rytų propagandai indeksas. Šiais metais šalia pagrindinių šio indekso klausimų įtraukėme naujų: pavyzdžiui, kaip gyventojai suvokia Baltarusijos grėsmę. Ataskaitoje taip pat paliečiame kitas svarbias saugumo aktualijas: Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vertinimą, pritarimą gynybos išlaidų didinimui, kiek patikimais saugumo partneriais lietuviai laiko JAV ir NATO, ir kt. Tarpinius indeksus palyginame pagal kelis nepriklausomus kintamuosius: amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir sovietmečio vertinimą. Atsakymai į pastarąjį klausimą pasiskirsto taip: 51,8 proc. nesutinka, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi, 25,2 proc. sako „nei taip, nei ne“, 11,7 proc. sutinka ir dar apie 11,2 proc. nežino, kaip atsakyti. Nors gali atrodyti, kad sovietmečio vertinimo takoskyra nebėra aktuali šiandienos Lietuvoje, ankstesni Demokratijos tvarumo barometro tyrimai rodo, kad ji vis dar susijusi su dideliais skirtumais pagal demokratines ir atsparumo propagandai nuostatas. Taigi šis klausimas gerai tarnauja kaip kriterijus kitų veiksnių (pavyzdžiui, išsilavinimo) įtakai palyginti.

Tyrime naudojami duomenys iš reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos, kurią kompiuterizuotos telefoninės apklausos (CATI) metodu Geopolitikos ir saugumo studijų centro užsakymu 2025 m. lapkričio 20 d.–gruodžio 9 d. atliko „Spinter tyrimai“. Apklausti 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrime pristatytų indeksų sudėtinių dalių tarpusavio statistinis persidengimas buvo patikrintas faktorinės analizės būdu: visų tarpinių indeksų rodikliai atitinkamai sukrenta į vieną dimensiją. Vertinant indeksų vidurkių skirtumus pagal sociodemografines savybes, naudoti testo ir ANOVA statistinio reikšmingumo kriterijai.

Tyrimą galite rasti ČIA