Publikacijos

Jau ankstyvajame XXI amžiuje buvo keliami klausimai, ar tam tikru metu neprasidės vadinamoji „Kinijos era“ – laikotarpis, kai ši valstybė dėl savo ekonominių ir technologinių pajėgumų ir pasiekimų nebebus suvokiama kaip „tolima šalis pasaulio pakraštyje,” ir pranoks Jungtines Amerikos Valstijas.

Nuo 1979 metų, kai buvo pasirašytas bendras JAV ir Kinijos Liaudies Respublikos komunikatas, Vašingtonas nutraukė diplomatinius santykius su Kinijos Respublika (Taivanu) ir pripažino Kinijos Liaudies Respubliką vienintele teisėta Kinijos vyriausybe, taip patvirtindamas Pekino politinę poziciją dėl vieningos Kinijos.

„Made in China“ – smulkiomis juodomis raidėmis atspausdintas žymės vaizdinys, kuris nejučia persmelkia beveik kiekvieną kasdienybės lygmenį – jį galima išvysti ant pigių žaislų, tekstilės gaminių, baldų ar kitų įvairiausių plataus vartojimo prekių. Iš pirmo žvilgsnio tai tik techninis užrašas, tačiau jis byloja apie ilgą laiką dominavusį Kinijos, kaip neprilygstamos žemos pridėtinės vertės gamybos ir tiekėjos gigantės, statusą – faktą, kuris išlieka aktualus ir šiandien.

Globali kova dėl retųjų žemių elementų (toliau – RŽE) tampa vienu iš svarbiausių geopolitinių ir ekonominių iššūkių XXI amžiuje. RŽE itin svarbūs aukštosioms technologijoms, ypač perėjimui prie žaliosios energijos, įskaitant elektromobilių akumuliatorius, vėjo turbinų variklius ir pažangiąją elektroniką. Pastangos neatsilikti nuo vis didesnį pagreitį įgaunančio technologinio progreso yra neatsiejamos nuo šių elementų, todėl jų tiekimo grandinių stabilumas ir saugumas daugeliui valstybių virsta strateginiu prioritetu. Svarbiausios ateities technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, atsinaujinančiųjų išteklių (žalioji) energija, elektromobiliai, naujos architektūros lustų gamyba ir pažangioji karo pramonė, vienaip ar kitaip yra priklausomos nuo RŽE.

Kinijos ir Rusijos diplomatinės interakcijos toliau išlieka dažnos ir aukščiausio lygmens. Liepos–rugsėjo mėn. Rusijos prezidentas V. Putinas, užsienio reikalų ministras S. Lavrovas ir Kinijos kolegos iš viso susitiko net aštuonis kartus įvairiais aukšto lygio formatais. Dažni susitikimai rodo, kad abi šalys daug dėmesio skiria tarpusavio santykiams stiprinti ir bendradarbiavimui plėtoti, pavyzdžiui, rugpjūčio 8 d. įvyko pirma Kinijos ir Rusijos konsultacija, kaip taikiai panaudoti kosmoso erdvę.

Nesutarimų Pietų Kinijos jūroje tema žiniasklaidoje aptarinėjama kaip niekad dažnai. Šio regiono problemiškumas nėra naujiena: dėl skirtingų šalių reiškiamų teritorinių pretenzijų jis dažnai atsiduria nesutarimų centre (pavyzdžiui, XX a. pirmoje pusėje Prancūzija buvo formaliai paskelbusi, kad Paraselio ir Spratlio salos priklauso Prancūzijos Sąjungai). Neskaitant didžiulių gamtinių ir žvejybinių išteklių, šis regionas taip pat turi itin didelę strateginę reikšmę.

Siekiant atgaivinti sulėtėjusį ekonomikos augimą, Pekinas didelį dėmesį skiria pramonės politikai, nukreipiant milžiniškas investicijas į aukštųjų technologijų ir naujos energijos sektorius. Tačiau šiuose sektoriuose Kinija susiduria su perteklinių gamybos pajėgumų problema.

Sausio 13 d. vykę Kinijos Respublikos (Taivano) prezidento ir parlamento (Įstatymų Leidžiamasis Juanis, 立法院) rinkimai praėjo be didesnės intrigos. Trijų kandidatų kovoje nugalėjo ir Taivano prezidentu buvo išrinktas kadenciją bebaigiančios prezidentės Cai Ingven (Tsai Ing-wen, 蔡英文) pavaduotojas Lai Čingte (Lai Ching-te, 賴清德).

Lapkričio 5 dieną įvyksiantys JAV prezidento rinkimai verčia Kiniją vis akyliau ir neramiau suklusti bei klausti: ar numanomi demokratų ir respublikonų kandidatai – dabartinis prezidentas Joe Bidenas ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas – pakeis užsienio politikos trajektoriją Kinijos atžvilgiu?

Baltijos šalių gyventojai laiko Kiniją ekonomine supervalstybe, kuri prisideda prie mažų šalių, tokių kaip Baltijos šalys, vystymosi, nepaisant Pekino keliamų iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.

Praėjo dveji metai nuo Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo ir po jo kilusio Kinijos ir Lietuvos konflikto kulminacijos. Gana tvirta Lietuvos pozicija, priešinimasis autoritarinės šalies spaudimui ir kokybiškai naujas ekonominio valstybės valdymo modelis iš pirmo žvilgsnio gali būti laikomi sėkmės istorija, kurioje Lietuva pati beveik nenukentėjo, o kitiems padėjo suprasti, kad Kinija yra pasirengusi panaudoti visas turimas baudžiamąsias priemones.

2024 m. sausio 13 d. Taivane vyks prezidento ir parlamento rinkimai. Šį kartą politinis spektaklis itin dramatiškas, nes nuomonių apklausos rodo, kad lenktynės bus įtemptos. Kadangi nėra tvirtai pirmaujančio kandidato, pagrindinės politinės partijos laikosi savo ideologijų ir vizijų, siekdamos konsoliduoti pagrindines savo rinkėjų grupes. Prezidento rinkimams skiriamas ypatingas dėmesys, nes prezidentas daro didelę įtaką šalies užsienio politikai ir ypač santykiams tarp Taivano (Kinijos Respublikos - KR) ir Kinijos (Kinijos Liaudies Respublikos - KLR).