Rusijos atsargos generolas skelia antausį Putinui

Vladimiro Putino politiką gana aštriai sau leidžiantis kritikuoti Rusijos atsargos generolas, geopolitikos ir tarptautinių santykių ekspertas, karo istorikas Leonidas Ivašovas, atvirai pavadinęs Rusijos agresiją Ukrainoje nusikaltimu ir kvailyste, apžvelgė praėjusius 2025 metus ir pažėrė naujų kritinių pastabų Rusijos politinei vadovybei.

Pasak Ivašovo, didžiausias Vladimiro Putino „nuopelnas” yra tai, kad net buvusius Kremliaus draugus ir sąjungininkus (čia jis turi galvoje pirmiausia SSRS orbitoje buvusias valstybes klientes ir satelites) jis sugebėjo paversti priešais. Esminė problema šiuo atžvilgiu – Rusijos tarptautinė izoliacija. „JTO Generalinėje asamblėjoje kaip buvo, taip ir yra gal 7–8, kartais 6 mūsų poziciją palaikančios valstybės. Kitos – arba susilaiko, arba kategoriškai mūsų nepalaiko”, – teigia Ivašovas.

Jis pažymi, kad net artimas Kremliaus sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka nepripažįsta Rusijos užkariavimų Ukrainoje, nes jie pažeidžia JTO Chartiją.

Ivašovas atkreipia dėmesį į tai, kad Putinas gruodžio 19 d. pasakytoje tradicinėje metų apžvalgoje išdidžiai mini Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją, kurios narės – buvusios SSRS respublikos. Ivašovo nuomone, ši organizacija nėra tai, kuo Rusija galėtų didžiuotis ir remtis. Jo žodžiais, vienintelė Baltarusija šioje organizacijoje išties yra Rusijos sąjungininkė, o kitos jai priklausančios valstybės „formuoja Rusijai priešišką politiką”.

Nagrinėdamas Putino metinę kalbą, Ivašovas stebisi, kad šis pavadino Kiniją Kremliaus sąjungininke. Remdamasis savo ilgamete darbo su Kinija patirtimi, jis skeptiškai vertina tokį epitetą, pabrėždamas, jog ankstesnės pastangos susitarti su kinais dėl tokio santykio statuso baigdavosi nesėkme.

Aštrios Ivašovo kritikos sulaukia dabartinės Rusijos vadovybės požiūris į santykius su Europos Sąjunga. Putino kalboje jis išskiria mėginimą parodyti, kad Europa – didžiausia Rusijos priešė, ir teigia manąs, jog toks požiūris – didelė klaida:

„Visi – prieš mus, visi – mūsų priešai; visi svajoja mus sunaikinti. Patikėkite: man teko nemažai bendrauti su europiečiais, vadovaujant Primakovui [Jevgenijus Primakovas: Boriso Jelcino prezidentavimo metu – Rusijos užsienio reikalų ministras ir premjeras]. Kai siūlėme kolektyvinio saugumo sistemą, aiškinomės, kas yra ES. Mes griovėme savo sąjungą ir santykius su sąjungininkais, o europiečiai savo sąjungą telkė. […] Užuot tyrę europiečių patirtį, mes pavertėme juos savo priešais.”

Ivašovas griežtai oponuoja Putino kalboje nuskambėjusiems teiginiams apie tariamą Rusijos pažangą įvairiose valstybės gyvenimo srityse.

„Rusijos aviacijos pramonė – griuvėsiuose”, – sako atsargos generolas ir primena viena didžiausių, jo nuomone, praėjusiais metais Rusiją ištikusių katastrofų: didžiausio pasaulyje Baikonuro kosmodromo kritinį pažeidimą. Eksperto požiūriu, ateityje tokių katastrofų gali būti daugiau; jos net gali būti Černobylio masto ir lemti Rusijos valstybės dezintegracijos procesus.

Ivašovas negailestingai talžo Putino politiką, lemiančią kainų augimą vartotojams, smunkančią maisto produktų kokybę, mokslo nuosmukį, chaosą švietimo sistemoje, baisią korupciją teismuose. „Visur – milijardieriai, visur korupcija, – piktinasi jis. – Putinas to nepaminėjo, bet 98 proc. stambiausių korupcionierių yra „Vieningosios Rusijos” nariai. O juk tai – mūsų valdančioji partija”.

Putinas, anot atsargos generolo, įtikėjo savo neklystamumu, tuo, kad yra nuostabus vadybininkas, genialus karo vadas, visų galų meistras. Tokio lyderio asmenybės sureikšminimo, koks būdingas Putino Rusijai, nepasiekė nei Donaldo Trumpo JAV, nei Xi Jinpingo Kinija. Bet, kaip pažymi Ivašovas, toks visos valstybės gyvenimo sričių vertimas vienasmenės atsakomybės sritimis veda į tai, kad atsakomybės iš Putino vieną dieną gali būti pareikalauta visai ne taip, kaip tikėtųsi pats Putinas ir jo pataikūnai.

Visą Ivašovo analizės vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia, o dėl paties Ivašovo asmenybės ir pažiūrų – kelios svarbios pastabos. Jis – jau minėto Primakovo epochos žmogus; sovietų elito atstovas, nemenkai prisidėjęs prie Rusijos saugumo ir užsienio politikos koncepcijos gairių po SSRS žlugimo. Jam būdinga vėlyvojo sovietmečio politiką formavusių elitų pasaulėžiūra, kuri, viena vertus, turi tradicinių imperinių bruožų, bet, kita vertus, yra ir intelektualiai, ir moraliai brandesnė už Putino bendražygių laikyseną bei mąstyseną.

Vienas svarbiausių šios paradigmos brandumo bruožų yra požiūris į karą ir taiką. Ivašovas be išlygų pasmerkė Putino agresiją prieš Ukrainą, ir ši pozicija plaukia iš sovietams kadaise būdingo nuoširdaus taikos kaip siektino tikslo suvokimo. Kitaip nei Putino laikų Rusijos propaganda, kurios simbolis – šūkis „Galime pakartoti” per pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimus, Ivašovo pažiūrų žmonės į karą žvelgia iš „Never again” pozicijų. Tai – principinis skirtumas, ir šiuo atžvilgiu Ivašovas, palyginti su Putino aplinkos ekspertais, yra tarsi Apšvietos žmogus tamsos karalystėje.

Kartu reikia pripažinti, kad jis ir jo bendraminčiai vadovaujasi geopolitinės priešpriešos su JAV ir jos pasauline lyderyste nuostatomis, kurių šaknys – ne Putino Rusijoje, o SSRS vykdytos tarptautinės politikos paradigmoje. Ivašovas norėtų bendros ES ir Rusijos saugumo architektūros, įtvirtinančios interesų bendrystę „nuo Dublino iki Vladivostoko”.

Šiai bendrystei esą nuolat trukdo anglosaksai – JAV ir Jungtinė Karalystė, kurios tradiciškai nori silpninti vadinamąjį Hartlandą, atstovaujamą geopolitiškai natūralios ašies Berlynas–Maskva. Anglosaksų geopolitika – tai amžinas noras sukirsti kaktomis Rusiją su Vokietija. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus tai pavyko, ir Rusijos tikslas – nebeleisti, kad tai pasikartotų.

Šioje paradigmoje – daug tradicinių ideologinių linzių ir klišių, paveldėtų iš XX amžiaus. Tačiau vienas labai svarbus Ivašovo pažiūrų aspektas – tikrai vertas dėmesio, turint omenyje kontekstą: jis nuoširdžiai nori taikos ir priešinasi karui kaip blogiui. Tokia pozicija nebūdinga Putino Rusijai ir tai paradigmai, kurią ir Ukrainoje, ir kitur Kremlius  nuosekliai verčia baisia tikrove.