Transatlantinis saugumas

Pastaruosius tris dešimtmečius, nuo sprendimo siekti narystės NATO, Lietuvos nacionalinio saugumo sampratos branduolį sudaro strateginė saugumo partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Kandidatai į JAV prezidentus, Respublikonų atstovas Donaldas Trumpas ir Demokratų partijos kandidatė Kamala Harris, retokai savo rinkimų kampanijose imasi detalizuoti užsienio ir saugumo politikos planus. Šios temos nėra tarp pagrindinių rinkimų kampanijos klausimų. Tačiau net ir retokai praslystančios tezės, kaip vienas ar kitas kandidatas spręstų kokią tarptautinę krizę ar keistų santykius su konkrečia valstybe, neleidžia atskleisti nuoseklios užsienio ir saugumo politikos.

75 metus skaičiuojančio NATO aljanso vadovai ir svečiai liepos 10-11 dienomis susitiko Vašingtone. Vadovų paskelbtoje deklaracijoje akcentuojama sustiprinta kolektyvinė gynyba, nauji instrumentai koordinuoti pagalbą ir mokymus Ukrainai bei pažadėta reikšminga, tačiau neapibrėžta ilgalaikė parama, siejant ją su negrįžtamu Ukrainos keliu į NATO narystę. NATO viršūnių rezultatų vertinimus aptaria Rytų Europos studijų centro ekspertai Henrik Larsen ir prof. Tomas Janeliūnas.

NATO viršūnių susitikimas 2023 m. Vilniuje daug kam Lietuvoje buvo nuostabi proga pasidžiaugti, jog mes esame pasaulio dėmesio centre, galime organizuoti aukščiausio lygio pasaulio lyderių susitikimus. Vilnius pulsavo šventine nuotaika.

Rusijos įtakos Lietuvai indeksas yra pirmas tokio pobūdžio bandymas kompleksiškai įvertinti Rusijos įtaką Lietuvai ir nustatyti sritis, kuriose Rusijos poveikis vis dar gali kelti riziką ir grėsmę. Periodiškai atliekamas faktų sutikrinimas leistų stebėti, kaip keičiasi faktinė situacija, ir padėtų atkreipti dėmesį į jautriausias sritis.

Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog ir šiemet tarp žinomiausių pasaulio lyderių daugiausiai palankumo sulaukia Ukrainos prezidentas Vlodymiras Zelenskis. Jis vidutiniškai vertinamas 7,3 balo iš 10 galimų. Prieš metus V. Zelenskio vertinimas siekė 7,8 balo.

Esminis veiksnys šiuo atžvilgiu yra Rusijos invazija į Ukrainą. Tai vis dar vykstantis karas, o kinai mokosi iš jo taktiniu lygiu.

2021 m. lapkritį Lietuvos Vyriausybė sutiko įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje; 2022 m. rugpjūtį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi apsilankė Taivane, nepaisydama gausios grasinamosios Kinijos Liaudies Respublikos retorikos.

Lietuvos gynybos efektyvumas ir apginamumas tiesiogiai priklauso nuo sklandaus ir greito NATO valstybių karinių pajėgų atvykimo į mūsų šalį.

Vašingtono dėmesys ir parama Lietuvai išlieka vienu svarbiausių Lietuvos saugumo užtikrinimo uždavinių.

Nuo rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykstantys masiniai protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos valdymą subūrė daugybę permainų trokštančių žmonių visoje šalyje.

Užsienio valstybių kišimasis į nacionalinius rinkimus – ganėtinai dažnas reiškinys, egzistuojantis nuo pat demokratinių rinkimų pradžios.

Baltijos valstybių narystė NATO užtikrino ilgalaikį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikos srityje; kryptinga integracija į Europos Sąjungą (ES) ir globalią prekybos sistemą, taip pat sėkmingas vakarietiškų ekonomikos taisyklių perėmimas sustiprino Lietuvos patrauklumą ekonominių santykių plotmėje.