RYTŲ EUROPOS STUDIJŲ CENTRAS TAPO GEOPOLITIKOS IR SAUGUMO STUDIJŲ CENTRU (GSSC)
RYTŲ EUROPOS STUDIJŲ CENTRAS TAPO GEOPOLITIKOS IR SAUGUMO STUDIJŲ CENTRU (GSSC)
Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose

Transatlantinis saugumas

Transatlantinio saugumo kryptis analizuoja ir gilinasi į transatlantinių santykių specifiką, iššūkius ir Lietuvos saugumo poreikius. Be to, siekiama teikti pasiūlymus ir idėjas, kurios prisidėtų prie transatlantinių santykių gilinimo bei NATO buvimo Lietuvoje. Kviečiame skaityti.

Biuletenis Geg 04, 2022
Ar Kroatija gali užblokuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO?

Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius pavadino Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO „pavojinga avantiūra“ ir pridūrė, kad šios dvi šalys negali įstoti į NATO, kol Bosnijoje ir Hercegovinoje nebus pakeistas rinkimų įstatymas.

Justinas Kulys
Tyrimas Geg 01, 2020
Lietuva ir JAV: strateginės partnerystės realijos ir perspektyvos

Baltijos valstybių narystė NATO užtikrino ilgalaikį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos politikos srityje; kryptinga integracija į Europos Sąjungą (ES) ir globalią prekybos sistemą, taip pat sėkmingas vakarietiškų ekonomikos taisyklių perėmimas sustiprino Lietuvos patrauklumą ekonominių santykių plotmėje.

Linas Kojala
Apžvalga Rgs 06, 2021
Permąstant Lietuvos svarbą JAV užsienio politikai

Vos pasibaigus Šaltajam karui, išaugo Lietuvos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių svarba JAV užsienio politikai. Lietuva tapo vienu iš atspirties taškų tolimesnei „demokratijos plėtrai“ Europoje, Eurazijoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Nikolas Gvosdev
Susijusios publikacijos

Transatlantinių santykių kryptis

Transatlantinio saugumo kryptis analizuoja ir gilinasi į transatlantinių santykių specifiką, iššūkius ir Lietuvos saugumo poreikius.

Transatlantinio saugumo krypties ekpertai

Tomas Janeliūnas

Tomas Janeliūnas – Vilniaus universtiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius nuo 2015 metų. Vilniaus universtitete 2006 m. apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją.

2013-2018 m. vadovavo TSPMI Tarptautinių santykių katedrai. 2009-2020 m. – vyriausiasis žurnalo „Politologija“ redaktorius. 2007-2017 m. redagavo žurnalą „Lithuanian Foreign Policy Review“. 2010-2019 m. – žurnalo „IQ“ politikos redaktorius, apžvalgininkas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ekspertas (rengiant Lietuvos nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą), 2016 ir 2020 m. Ekspertas Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitete (EESC), rengiant pozicijas Review of the European Neighbourhood Policy (REX/458-EESC-2016) bei Towards a new European neighbourhood policy (REX/447-EESC-2015).

Henrik Larsen

Dr. Henrikas Larsenas yra Taikos ir diplomatijos instituto (IPD), Europos politikos analizės centro (CEPA) ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) mokslinis bendradarbis.

Justinas Mickus

Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikas, Europos užsienio santykių tarybos (European Council on Foreign Relations) ir Rytų Europos studijų centro asocijuotasis tyrėjas. 2022 m. jis taip pat tapo Vokietijos Maršalo fondo Jungtinėse Valstijose programos „ReThink.CEE“ nariu. Politikos mokslų ir tarptautinių santykių išsilavinimą įgijo Kembridžo (MPhil, 2021) ir Prinstono (BA, 2020) universitetuose.