Atsparumas

Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai iki 4,5 proc. BVP. Suprantama, jog toks augimas yra labai reikšmingas, todėl tikėtina, kad gali tekti mažinti išlaidas kitose srityse. Tačiau kyla klausimas: kokie yra tikslai ir lūkesčiai dėl Lietuvos gynybos stiprinimo padidinus asignavimus?

Sankcijos dėl 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos, kurių pavyko pasiekti Ukrainos diplomatinėmis pastangomis, atkreipė dėmesį į grėsmes, susijusias su Rusijos hibridinėmis operacijomis Europoje. Europos Sąjunga išgyvena savotišką geopolitinį pabudimą, suvokusi savo vidinį pažeidžiamumą dėl dešimtmečius Rusijos netrukdomai darytos piktybinės įtakos valstybėms narėms.

Siekiant atgaivinti sulėtėjusį ekonomikos augimą, Pekinas didelį dėmesį skiria pramonės politikai, nukreipiant milžiniškas investicijas į aukštųjų technologijų ir naujos energijos sektorius. Tačiau šiuose sektoriuose Kinija susiduria su perteklinių gamybos pajėgumų problema.

Energetinis saugumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. tapo ypač jautriu klausimu Europai, nuo karo pradžios siekiant atsisakyti rusiškų energijos išteklių. Dėmesį šiai temai Europoje didino ir kiti įvykiai, kaip antai dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimas 2022 m. rugsėjį. Tokie veiksmai karo metu itin pritraukia Vakarų vyriausybių ir visuomenių dėmesį.

Nepriklausomai nuo birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų baigties, per naująjį 2024–2029 m. politinį ciklą ES turės spręsti nemažai ūmių, bet kartu ir ilgalaikių iššūkių: Rusijos karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Vakarais, sisteminę konkurenciją tarp Kinijos ir JAV, augančią globalios ekonomikos fragmentaciją, spartėjančią klimato kaitą ir technologinę transformaciją. Tai, kokius sprendimus priims naujoji ES lyderystė, gali nulemti bent jau kitus dešimt ES – ir Lietuvos joje – metų.

Baltijos šalių gyventojai laiko Kiniją ekonomine supervalstybe, kuri prisideda prie mažų šalių, tokių kaip Baltijos šalys, vystymosi, nepaisant Pekino keliamų iššūkių taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.

Šiame tyrime analizuojama po 2022 m. vasario 24 d. į Lietuvą atvykusių ukrainiečių adaptacija šalyje. Juo siekiama išryškinti pagrindines problemas ir iššūkius, su kuriais Lietuvoje susiduria ukrainiečiai.

Europa ilgai kliovėsi Rusijos energijos ištekliais. Neretai tai buvo grindžiama įsitikinimu, kad iš intensyvios prekybos atsirasianti tarpusavio priklausomybė leis Rusiją paversti tarptautinių taisyklių besilaikančia veikėja. Toks požiūris sunyko Vakarams pradėjus taikyti sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.

Šiuolaikiniame gyvenime medijos užima ypatingą vietą. Visi mes esame vienų ar kitų medijų vartotojai ir jau neįsivaizduojame be jų savo kasdienybės. Jos leidžia sužinoti naujienas, orientuotis pasaulyje, atlieka šviečiamąją ir pramoginę funkcijas. Kita vertus, medijų pilname pasaulyje žiniasklaida atsiduria kiek dviprasmiškoje padėtyje.

Stojimas į ES ir tolimesnė integracija su Vakarais Sakartvelui gali būti išlikimo klausimas, ką rodo nesibaigianti Kremliaus agresija kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau Sakartvelo valdančioji partija bei už jos stovinčios įtakingos figūros nesiima veiksmų, reikalingų norint tapti pilnaverte Vakarų dalimi: vilkinamos reformos ir toliau pažeidinėjamos piliečių politinės laisvės.

Ukraina patenka į nepavydėtiną padėtį, kai galingiausia (iš viso 5700 MW instaliuotos galios) branduolinė elektrinė Europoje gali kelti tiesioginę, visapusišką grėsmę dėl Rusijos šantažo ir aplinkui vykstančių karinių veiksmų.

Politinėms partijoms praėjusiais metais nepasiekus bendro sprendimo dėl visuotinio šaukimo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) šių metų sausio mėnesį pasiūlė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) sistemos reformą, kuria siekiama visapusiškai rengti visuomenę krašto gynybai ir prisidėti prie piliečių ugdymo, didinti tarnybos kariuomenėje patrauklumą.

Lietuvos atveju rizika netinkamai įvertinti Rusijos ir Ukrainos karybos patirtis yra dar didesnė, nes skiriasi valstybės dydis, gyventojų skaičius, geografinės sąlygos, operacinis teritorijos gylis ir kiti veiksniai, dėl kurių karas Lietuvos teritorijoje būtų visai kitoks.

Skaitmeninių teisių priežiūros organizacijos „Roskomsvoboda“ duomenimis, per pirmuosius šešis karo Ukrainoje mėnesius Rusijoje buvo užblokuota beveik 7000 interneto svetainių, įskaitant pagrindinių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių svetaines.

Tarp Lenkijos ir Pietų Korėjos pasirašyto susitarimo dėl gynybinių pirkimų vertė viršija 14,5 mlrd. JAV dolerių. Ši suma yra didesnė už visą einamųjų metų Lenkijos gynybos biudžetą.

Rusijos karas Ukrainoje tapo signalu, kad laikina relokacija Lietuvoje gali užtrukti ilgiau, nei dauguma baltarusių manė iki šiol. Tokia situacija gali paradoksaliai paskatinti baltarusių norą stipriau integruotis Lietuvoje (tiek individualių asmenų, tiek organizacijų).

Didelė dalis privačių žiniasklaidos kanalų priklauso politikams, oligarchams ar artimo jų rato žmonėms, o nacionalinio transliuotojo turinys taip pat kartais veikiamas valdančiųjų partijų interesų.

Pripažįstama, kad dabartinis krizių valdymo modelis yra nepakankamai efektyvus – tą parodė 2019 metais kilęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, vėliau – pasaulinė koronaviruso pandemija ir Baltarusijos režimo sukelta neteisėtų migrantų krizė.

Karo Ukrainoje akivaizdoje išryškėjo gynybos inovacijų, virsmo technologijų plėtros poreikis.

Stipri, motyvuota, tinkamai aprūpinta ir apmokyta kariuomenė sudaro valstybės gynybinių pajėgumų pagrindą, tačiau, kaip rodo Ukrainos pavyzdys, piliečių pasiryžimas priešintis okupantui yra ne mažiau svarbus veiksnys ginant savo valstybės laisvę ir nepriklausomybę.

Daug žmonių šiandien klausia: „ar Rusijos kariuomenė netrukus ateis ir į Lietuvą”? Pateikiame ekspertų atsakymus.

Pirmuosius karo mėnesius buvo kartojama, kad Rusija nesirįš mobilizacijai, o jei vis dėlto ryžtųsi, tai jos politiniam režimui būtų suduotas toks smūgis, kurį jam vargu ar pavyktų atlaikyti.

Didelė dalis privačių žiniasklaidos kanalų priklauso politikams, oligarchams ar artimo jų rato žmonėms, o nacionalinio transliuotojo turinys taip pat kartais veikiamas valdančiųjų partijų interesų.

Stabilizuojasi dalis žmonių, teigiamai vertinančių sovietmetį: tiek 2018 m., tiek 2020 m. tokios nuomonės laikėsi apie penktadalis respondentų – beveik dvigubai mažiau nei prieš 8 metus.

Užsienio valstybių kišimasis į nacionalinius rinkimus – ganėtinai dažnas reiškinys, egzistuojantis nuo pat demokratinių rinkimų pradžios.

Pripažįstama, kad dabartinis krizių valdymo modelis yra nepakankamai efektyvus – tą parodė 2019 metais kilęs gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje, vėliau – pasaulinė koronaviruso pandemija ir Baltarusijos režimo sukelta neteisėtų migrantų krizė.