Publikacijos

Pastaruosius tris dešimtmečius, nuo sprendimo siekti narystės NATO, Lietuvos nacionalinio saugumo sampratos branduolį sudaro strateginė saugumo partnerystė su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Nuo 1979 metų, kai buvo pasirašytas bendras JAV ir Kinijos Liaudies Respublikos komunikatas, Vašingtonas nutraukė diplomatinius santykius su Kinijos Respublika (Taivanu) ir pripažino Kinijos Liaudies Respubliką vienintele teisėta Kinijos vyriausybe, taip patvirtindamas Pekino politinę poziciją dėl vieningos Kinijos.

Globali kova dėl retųjų žemių elementų (toliau – RŽE) tampa vienu iš svarbiausių geopolitinių ir ekonominių iššūkių XXI amžiuje. RŽE itin svarbūs aukštosioms technologijoms, ypač perėjimui prie žaliosios energijos, įskaitant elektromobilių akumuliatorius, vėjo turbinų variklius ir pažangiąją elektroniką. Pastangos neatsilikti nuo vis didesnį pagreitį įgaunančio technologinio progreso yra neatsiejamos nuo šių elementų, todėl jų tiekimo grandinių stabilumas ir saugumas daugeliui valstybių virsta strateginiu prioritetu. Svarbiausios ateities technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, atsinaujinančiųjų išteklių (žalioji) energija, elektromobiliai, naujos architektūros lustų gamyba ir pažangioji karo pramonė, vienaip ar kitaip yra priklausomos nuo RŽE.

Spalio 8–9 d. Vilniuje vykusi tarptautinė saugumo konferencija „Defending Baltics: Karo pamokos iš Ukrainos“ suteikė galimybę aptarti ir giliau apmąstyti Rusijos ir Ukrainos karo suteiktas pamokas. Konferencija buvo išskirtinė tuo, kad politikai, kariškiai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir karinės pramonės atstovai turėjo galimybę kartu įvertinti karo Ukrainoje tendencijas iš skirtingų perspektyvų.

Kandidatai į JAV prezidentus, Respublikonų atstovas Donaldas Trumpas ir Demokratų partijos kandidatė Kamala Harris, retokai savo rinkimų kampanijose imasi detalizuoti užsienio ir saugumo politikos planus. Šios temos nėra tarp pagrindinių rinkimų kampanijos klausimų. Tačiau net ir retokai praslystančios tezės, kaip vienas ar kitas kandidatas spręstų kokią tarptautinę krizę ar keistų santykius su konkrečia valstybe, neleidžia atskleisti nuoseklios užsienio ir saugumo politikos.

75 metus skaičiuojančio NATO aljanso vadovai ir svečiai liepos 10-11 dienomis susitiko Vašingtone. Vadovų paskelbtoje deklaracijoje akcentuojama sustiprinta kolektyvinė gynyba, nauji instrumentai koordinuoti pagalbą ir mokymus Ukrainai bei pažadėta reikšminga, tačiau neapibrėžta ilgalaikė parama, siejant ją su negrįžtamu Ukrainos keliu į NATO narystę. NATO viršūnių rezultatų vertinimus aptaria Rytų Europos studijų centro ekspertai Henrik Larsen ir prof. Tomas Janeliūnas.

NATO viršūnių susitikimas 2023 m. Vilniuje daug kam Lietuvoje buvo nuostabi proga pasidžiaugti, jog mes esame pasaulio dėmesio centre, galime organizuoti aukščiausio lygio pasaulio lyderių susitikimus. Vilnius pulsavo šventine nuotaika.

Lapkričio 5 dieną įvyksiantys JAV prezidento rinkimai verčia Kiniją vis akyliau ir neramiau suklusti bei klausti: ar numanomi demokratų ir respublikonų kandidatai – dabartinis prezidentas Joe Bidenas ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas – pakeis užsienio politikos trajektoriją Kinijos atžvilgiu?

Vilniaus NATO viršūnių susitikimas sulaukė Kinijos dėmesio dėl kelių priežasčių: JAV sąjungininkės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione siekia vis glaudesnio bendradarbiavimo su NATO, o aljansas vis aiškiau įvardija Kiniją kaip grėsmę pasaulio saugumui ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai.

Partnerystės saugumo ir gynybos srityse pastarąjį dešimtmetį aktyviausiai buvo plėtojamos Japonijos pasiūlyto „laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono“ (FOIP) formate tarp „bendraminčių“ šalių.

2021 m. lapkritį Lietuvos Vyriausybė sutiko įsteigti Taivaniečių atstovybę Vilniuje; 2022 m. rugpjūtį JAV Atstovų Rūmų pirmininkė N. Pelosi apsilankė Taivane, nepaisydama gausios grasinamosios Kinijos Liaudies Respublikos retorikos.

Apie didžiausius pokyčius Vokietijos užsienio politikoje nuo Šaltojo karo laikų interviu kalbamės su Europos užsienio santykių tarybos (angl. European Council on Foreign Relations) Berlyno biuro vadove Jana Puglierin.