Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose

Publikacijos

Biuletenis Bal 07, 2025
„Polska first!“: ar Sławomiras Mentzenas supurtys Lenkijos politinę sistemą?

Šiemetiniai Lenkijos prezidento rinkimai yra reikšmingi, nepaisant šio posto santykinai menkų galių. Nuo jų baigties priklauso dabartinės premjero Donaldo Tusko vadovaujamos valdančiosios koalicijos likimas – tik jos kandidato Rafało Trzaskowskio pergalė leistų jai įgyvendinti užsibrėžtas reformas, kurias iki šiol blokavo dabartinis prezidentas Andrzejus Duda. Panašiai, kaip ankstesniuose prezidento rinkimuose 2015 ir 2020 m., taip ir šiemet didelę įtaką jų baigčiai turės trečią vietą užėmęs kandidatas: jo palaikymas ir rinkėjų elgesys gali nusverti II turo rezultatą.

Mariusz Antonowicz
Apžvalga Kov 26, 2025
Persvarstyti ES Rytų partnerystę: trys būdai jai atnaujinti geopolitinės konkurencijos sąlygomis

Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad nebus kariaujama tik siekiant ribotų tikslų. Europos institucijos turėtų prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių ir pakeisti savo požiūrį, jei ES nori toliau formuoti Rytų kaimynystę. Prisitaikydamas Briuselis turi iš naujo įvertinti Rytų partnerystę – vienintelį rytinį ES užsienio politikos aspektą.

Denis Cenusa
Biuletenis Vas 13, 2025
Nepaisant kritikos – plati politinė parama. Vokietijos politinių partijų pozicijos dėl „Lietuvos brigados“

Vokietijos demokratinio centro partijos vieningai remia brigados dislokavimą Lietuvoje kaip aiškų atgrasymo signalą Rusijai, taip patvirtindamos savo lojalumą NATO aljansui.  Visgi opozicinė CDU/CSU partija priekaištauja socialdemokratų vyriausybei dėl brigados dislokavimo be papildomo finansavimo užtikrinimo ir teigia, jog „laikmečio lūžis“ (Zeitenwende) nepavyko. Tuo metu kraštutinės dešinės (AfD) ir kairiosios partijos nepritaria Vokietijos karių dislokavimui prie Rusijos sienos ir „užsienio politikos militarizavimui“.

Fausta Šimaitytė
Tyrimas Vas 11, 2025
Retųjų žemių elementai. Vakarų strateginio atsako į Kinijos dominavimą beieškant

Globali kova dėl retųjų žemių elementų (toliau – RŽE) tampa vienu iš svarbiausių geopolitinių ir ekonominių iššūkių XXI amžiuje. RŽE itin svarbūs aukštosioms technologijoms, ypač perėjimui prie žaliosios energijos, įskaitant elektromobilių akumuliatorius, vėjo turbinų variklius ir pažangiąją elektroniką. Pastangos neatsilikti nuo vis didesnį pagreitį įgaunančio technologinio progreso yra neatsiejamos nuo šių elementų, todėl jų tiekimo grandinių stabilumas ir saugumas daugeliui valstybių virsta strateginiu prioritetu. Svarbiausios ateities technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, atsinaujinančiųjų išteklių (žalioji) energija, elektromobiliai, naujos architektūros lustų gamyba ir pažangioji karo pramonė, vienaip ar kitaip yra priklausomos nuo RŽE.

Raigirdas Boruta
Tyrimas Sau 30, 2025
Demokratijos tvarumo barometras 2024

Jau trečius metus iš eilės pristatome Demokratijos tvarumo barometrą, kuriuo siekiame nuosekliai matuoti, įvertinti ir palyginti Lietuvos gyventojų nuostatas apie demokratiją ir atsparumą autoritarinių Rytų valstybių propagandai.

Mažvydas Jastramskis
Visos publikacijos

Mediateka

Geopolitikos ir saugumo studijų centro (buvęs „Rytų Europos studijų centras“) kryptys

GSSC veiklos krypčių tikslas – analizuoti svarbiausius tarptautinės politikos, saugumo, ekonomikos procesus, suvokti jų poveikį Lietuvai, teikti rekomendacijas sprendimų priėmėjams, informuoti plačiąją visuomenę. Krypčių turinį sudaro analitinių studijų ir publikacijų rengimas, konferencijų organizavimas, taip pat vaizdinės medžiagos kūrimas. Analitinį darbą atlieka ryškiausi Lietuvos ir užsienio ekspertai.