Geopolitikos ir saugumo studijų centro, GSSC (buvęs „Rytų Europos studijų centras“) politikos apžvalgininkai ir tyrėjai nuolatos publikuoja tarptautinės politikos, saugumo, geopolitikos procesus ir Lietuvos vaidmenį juose apžvelgiančius leidinius.
Jau daugiau nei 100 metų Lietuva ieško būdų išspręsti galvosūkį: kaip mažai valstybei atkurti ir išlaikyti savo valstybingumą neturint didelių ekonominių ar karinių išteklių.
Nepriklausomai nuo birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų baigties, per naująjį 2024–2029 m. politinį ciklą ES turės spręsti nemažai ūmių, bet kartu ir ilgalaikių iššūkių: Rusijos karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Vakarais, sisteminę konkurenciją tarp Kinijos ir JAV, augančią globalios ekonomikos fragmentaciją, spartėjančią klimato kaitą ir technologinę transformaciją. Tai, kokius sprendimus priims naujoji ES lyderystė, gali nulemti bent jau kitus dešimt ES – ir Lietuvos joje – metų.
Nepaisant Prancūzijos pirmininkavimo produktyvumo, Rusijos agresija sustiprino Europos sostinių dėmesį transatlantinei partnerystei ir atitinkamai prigesino kalbas apie Emmanuelio Macrono propaguojamą ES „strateginės autonomijos“ viziją.
Europos Komisija neseniai pristatė savo 2022 m. darbotvarkę, kurioje numatyta užbaigti derybas dėl svarbių klimato ir skaitmeninės politikos klausimų ir inicijuoti naujus bendradarbiavimo projektus gynybos, užsienio politikos ir pramonės srityse.
Stiprėjantis Turkijos vaidmuo ES Rytų kaimynystėje ir naujai aktualizuoti Lietuvos interesai Artimųjų Rytų regione reiškia, kad Ankaros elgesys tampa vis svarbesniu veiksniu Lietuvos užsienio politikoje.
Nepaisant pagrįsto nerimo dėl Ankaros Euroatlantinės orientacijos ateities, Turkiją yra ir bent vidutiniu laikotarpiu liks susaistyta su Vakarais stipriais saugumo ir ekonominiais ryšiais.
Gaukite Geopolitikos ir saugumo studijų centro (buvęs „Rytų Europos studijų centras“) paruoštas regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.
