Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos užsienio politikoje vadovautasi nuostata, kad valstybės gyvavimui ir klestėjimui būtinos ne tik stiprios institucijos, teritorijos kontrolė ir politiškai sąmoninga tauta, bet ir palanki tarptautinė aplinka, pagrįsta tarptautine teise ir visų valstybių lygiateisiškumu. Šiuolaikinės Lietuvos istorijoje tokią aplinką laidavo po Antrojo pasaulinio karo sukurta daugiašalė, taisyklėmis ir normomis grįsta tarptautinė tvarka ir pagrindinės jos institucijos – Jungtinių Tautų – būklė ir veiksmingumas. Siekis būti aktyvia ir konstruktyvia JT nare ir platesnės daugiašalės sistemos veikėja buvo įtvirtintas jau pirmuosiuose nepriklausomos Lietuvos užsienio politikos sprendimuose, o dabar atsispindi aukščiausio lygmens strateginiuose dokumentuose, nubrėžiančiuose nacionalinio saugumo ir valstybės raidos prioritetus.
Ilgalaikiai Lietuvos interesai ir sustiprintas vaidmuo daugiašalėje sistemoje atsižvelgiant į kintančią strateginę aplinką
Jau daugiau nei 100 metų Lietuva ieško būdų išspręsti galvosūkį: kaip mažai valstybei atkurti ir išlaikyti savo valstybingumą neturint didelių ekonominių ar karinių išteklių. Šiuo metu geriausias atsakymas – „neatimama teisė ir teisėtumas“, kurie yra stipresni už „peilius su raketomis, automatinius ginklus ir judančias dėžes“ ir suteikia mažoms valstybėms priemonių atsispirti jėgos diktatui ir logikai. Tad jau nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo valstybės vyrai ir moterys suvokė, kad Lietuvos atkūrimui, gyvavimui ir klestėjimui būtinos ne tik stiprios institucijos, teritorijos kontrolė ir sąmoninga politinė lietuvių tauta, bet ir palanki tarptautinė aplinka, pagrįsta tarptautine teise ir visų valstybių lygiateisiškumu.
Šią aplinką Lietuva rado Jungtinių Tautų (JT) daugiašalėje sistemoje. Dėl plačios narystės, didelio skaičiaus organizacijų ir agentūrų, apimančių esminius saugumo, ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinius klausimus, JT užima centrinę vietą globalioje pasaulio tvarkoje. Atitinkamai, nuo JT efektyvumo, veiksmingumo ir legitimumo priklauso ir bendra daugiašališkumo kaip normos ir praktikos būklė visame pasaulyje. Tad Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo siekė ne tik įstoti į NATO ir Europos Sąjungą, bet ir būti aktyvia, konstruktyvia JT nare, kad palaikytų sau palankią tarptautinę aplinką.
Skaityti pilną publikaciją čia.
Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikas, Europos užsienio santykių tarybos (European Council on Foreign Relations) ir Rytų Europos studijų centro asocijuotasis tyrėjas. 2022 m. jis taip pat tapo Vokietijos Maršalo fondo Jungtinėse Valstijose programos „ReThink.CEE“ nariu. Politikos mokslų ir tarptautinių santykių išsilavinimą įgijo Kembridžo (MPhil, 2021) ir Prinstono (BA, 2020) universitetuose.
GSSC Naujienlaiškis
Gaukite Geopolitikos ir saugumo studijų centro (buvęs „Rytų Europos studijų centras“) paruoštas regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.