Publikacijos

„Made in China“ – smulkiomis juodomis raidėmis atspausdintas žymės vaizdinys, kuris nejučia persmelkia beveik kiekvieną kasdienybės lygmenį – jį galima išvysti ant pigių žaislų, tekstilės gaminių, baldų ar kitų įvairiausių plataus vartojimo prekių. Iš pirmo žvilgsnio tai tik techninis užrašas, tačiau jis byloja apie ilgą laiką dominavusį Kinijos, kaip neprilygstamos žemos pridėtinės vertės gamybos ir tiekėjos gigantės, statusą – faktą, kuris išlieka aktualus ir šiandien.

Siekiant atgaivinti sulėtėjusį ekonomikos augimą, Pekinas didelį dėmesį skiria pramonės politikai, nukreipiant milžiniškas investicijas į aukštųjų technologijų ir naujos energijos sektorius. Tačiau šiuose sektoriuose Kinija susiduria su perteklinių gamybos pajėgumų problema.

Lapkričio 5 dieną įvyksiantys JAV prezidento rinkimai verčia Kiniją vis akyliau ir neramiau suklusti bei klausti: ar numanomi demokratų ir respublikonų kandidatai – dabartinis prezidentas Joe Bidenas ir buvęs prezidentas Donaldas Trumpas – pakeis užsienio politikos trajektoriją Kinijos atžvilgiu?

Praėjo dveji metai nuo Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo ir po jo kilusio Kinijos ir Lietuvos konflikto kulminacijos. Gana tvirta Lietuvos pozicija, priešinimasis autoritarinės šalies spaudimui ir kokybiškai naujas ekonominio valstybės valdymo modelis iš pirmo žvilgsnio gali būti laikomi sėkmės istorija, kurioje Lietuva pati beveik nenukentėjo, o kitiems padėjo suprasti, kad Kinija yra pasirengusi panaudoti visas turimas baudžiamąsias priemones.

San Fransiske vykusio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo paraštėse su JAV prezidentu Joe Bidenu susitikęs Kinijos lyderis Si Dzinpingas pažymėjo, kad Kinija „neturi plano aplenkti Jungtines Valstijas ar perimti jų pozicijas“ ir kad „Žemės planeta pakankamai didelė ir joje turi pakakti vietos abiem šalims“. Šios Si Dzinpingo žinutės akivaizdžiai prieštarauja jo ankstesniam pareiškimui, esą „Rytai kyla, o Vakarai žlunga“. Tai rodo, kad diplomatijos srityje Pekinas pripažįsta poreikį mažinti įtampą su JAV švelninant poziciją ir demonstruojant mažiau konfrontacinį, pozityvesnį, taikytis linkusį toną.

Rugsėjo 28 d. JAV valstybės departamento Pasaulinės veiklos centras išplatino specialiąją ataskaitą apie Kinijos veiklą siekiant performuoti pasaulinę informacinę aplinką. Ataskaitoje Kinija kaltinama dėl „apgaulingų ir prievartinių metodų“ naudojimo siekiant „daryti įtaką tarptautinei aplinkai“. Savo ruožtu Kinijos užsienio reikalų ministerija griežtai sukritikavo ataskaitą ir pavadino Jungtines Amerikos Valstijas „melo imperija“, pridėdama, kad „būtent JAV pavertė pasaulinę informacijos erdvę ginklu“.

Godzila realiame gyvenime, dvigalvės žuvys ir kiti neįprasti gyviai – štai ką dabar rastumėte Ramiajame vandenyne, jei pasiduotumėte Kinijos dezinformacijos kampanijai prieš Japonijos sprendimą išleisti išvalytas nuotekas iš sugriautos Fukušimos atominės elektrinės

Nacionalinis statistikos biuras pranešė stabdysiantis jaunimo nedarbo duomenų publikavimą, vyriausybei siekiant „gerinti“ ir „optimizuoti“ statistikos darbą. Tačiau Kinijos socialiniuose tinkluose šis pranešimas buvo išjuoktas: kai kurie „Weibo“ naudotojai apkaltino vyriausybę, kad ji „slepia galvą smėlyje“. Ir išties, pranešimas pasirodė šaliai esant kritinėje padėtyje: nedarbo lygis tarp 16–24 metų amžiaus jaunuolių miesto vietovėse pasiekė rekordinius 21,3 proc. Vis dėlto, užuot ėmusis pastangų spręsti drastiškai didėjančią jaunimo nedarbo problemą, vyriausybė pasirinko ją nuslėpti.

Kol kas Kinija ir toliau tęsia savo modus operandi, demonstruodama pragmatišką požiūrį, kurį patvirtina specialaus pasiuntinio Eurazijos reikalams Li Hui pastarasis dalyvavimas Saudo Arabijoje vykusioje Ukrainos taikos konferencijoje. Kaip ir ankstesniuose susitikimuose, Kinija ir toliau laikėsi tvirtai įsikibusi į savo dvylikos punktų poziciją dėl Ukrainos krizės politinio sprendimo.

Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios potencialus Kinijos vaidmuo visada buvo tarptautinės bendruomenės dėmesio centre. Nors Kinija, vadovaudamasi itin pragmatiškais interesais, ir toliau palaiko ir stiprina strateginę partnerystę su Rusija, tuo pačiu metu ji siekia, kad būtų laikoma neutralia šalimi ir nepablogėtų santykiai su Vakarais, t. y. ES ir JAV.

Itin slaptoje Kinijos politinėje aplinkoje staigus aukšto rango pareigūno dingimas nėra neįprastas reiškinys, tačiau dažnai tai būna ženklas, kad kilo problemų, ypač nuo tada, kai Si pradėjo kovos su korupcija kampaniją. Daugeliu atvejų šie pareigūnai vėliau iškildavo į paviršių kartu su pranešimu apie baudžiamąjį tyrimą. Visgi pasitaiko atvejų, kai politikai (įskaitant patį Si) vėl atsiranda be jokio paaiškinimo.

Iš tiesų, JAV ir Kinijos santykiai nusmuko į žemiausią tašką dėl virš JAV teritorijos numušto, kaip įtariama, kinų šnipinėjimo oro baliono, padidėjusio Kinijos karinio aktyvumo aplink Taivaną ir Pietų Kinijos jūroje bei Pekino atsisakymo pasmerkti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą.