Publikacijos

Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad nebus kariaujama tik siekiant ribotų tikslų. Europos institucijos turėtų prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių ir pakeisti savo požiūrį, jei ES nori toliau formuoti Rytų kaimynystę. Prisitaikydamas Briuselis turi iš naujo įvertinti Rytų partnerystę – vienintelį rytinį ES užsienio politikos aspektą.

Sankcijos dėl 2022 m. vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos, kurių pavyko pasiekti Ukrainos diplomatinėmis pastangomis, atkreipė dėmesį į grėsmes, susijusias su Rusijos hibridinėmis operacijomis Europoje. Europos Sąjunga išgyvena savotišką geopolitinį pabudimą, suvokusi savo vidinį pažeidžiamumą dėl dešimtmečius Rusijos netrukdomai darytos piktybinės įtakos valstybėms narėms.

Įšaldytų konfliktų transformacija bendroje ES ir Rusijos kaimynystėje aplink Juodosios jūros regioną kai kuriais atvejais yra įgavusi pagreitį, o kai kuriais – beveik nepakitusi. Pagrindinis besikeičiančios geopolitinės aplinkos, susijusios su posovietiniais teritoriniais konfliktais, veiksnys tebėra 2022 m. Rusijos pradėtas agresijos karas prieš Ukrainą.

Stojimo į Europos Sąjungą (ES) proceso pažangos perspektyvos visų pirma susijusios su dviem pagrindinėmis sritimis: Vakarų Balkanų šalių kandidačių, o taip pat Ukrainos ir Moldovos vidaus pasirengimo stiprinimu ir ES plėtros priemonių rinkinio pritaikymu siekiant užtikrinti, kad stojimo procesas būtų veiksmingas ir negrįžtamas.

Atsižvelgdama į 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga inicijavo keletą naujų Bendros saugumo ir gynybos politikos misijų rytinėse kaimyninėse šalyse. Ši besiformuojanti tendencija yra svarbus etapas įgyvendinant ES geopolitinius siekius regione. Šiame RESC biuletenyje aprašoma Ukrainoje, Moldovoje ir Armėnijoje dislokuotų ES misijų specifika, analizuojamas jų pagrįstumas ES požiūriu ir pasekmės priimančiosioms šalims.

Atsižvelgdama į objektyvų savo išorinio legitimumo nuosmukį, Rusija priėmė naują Užsienio politikos koncepciją, kurią paskelbė 2023 m. kovo mėnesį. Dokumente pabrėžiamas Rusijos humanitarinis bendradarbiavimas su pasauliu ir regionais, ypač tais, kuriuose ji tradiciškai darė įtaką.

Remdamasi Ukrainos perduota žvalgybos informacija, Moldovos valdžia išreiškė rimtą susirūpinimą dėl tariamų Rusijos planų vykdyti destrukcinius veiksmus, kurių galutinis tikslas – nuversti konstitucinę valdžią Moldovoje.

Siekdama paspartinti trejeto integracijos į Europą procesą, ES turi taikyti tą patį požiūrį ir priemones, kaip ir Vakarų Balkanams, kurie besirengdami narystei turėjo pozityvią ilgalaikę santykių su ES patirtį.

ES nori stabilizuoti savo kaimynystę ir skatinti jos pažangą, o jos kaimynėms reikia finansinės paramos, kad įveiktų pokyčių proceso metu kylančias kliūtis.

Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, Moldovoje vyrauja politinis ir visuomeninis nerimas.

Nors šiuo metu ES galbūt laikoma patikimiausia tarptautine veikėja regione, šiame tyrime pažymima, kad siekdama išlaikyti tvarų matomumą ji turėtų būti iniciatyvesnė ir išradingesnė.

Realias galimybes susirungti antrajame rinkimų ture turi du kandidatai – I. Dodonas ir M. Sandu. Naujausios apklausos rodo, kad atotrūkis tarp šių dviejų kandidatų mažėja.