Analitinėje apžvalgoje pateikiamos kelios pagrindinės išvados. Pirma, pagrindinės trejeto narystės ES paraiškų priežastys yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, radikalus ES saugumo persvarstymas, susijęs su Rytų Europa, ir Ukrainos politinis veržlumas, pralaužęs ankstesnį nenorą plėstis į Rytus. Antra, ES Komisija trejetui iškėlė skirtingas sąlygas. Tik Sakartvelui buvo iškeltos papildomos sąlygos įgyti ES kandidatės statusą dėl demokratijos susilpnėjimo, siejamo su oligarchine įtaka valstybės institucijoms, todėl Sakartvelo politiniai rezultatai buvo prastesni nei kandidačių statusą gavusių Ukrainos ir Moldovos. Trečia, trejeto sektorių trūkumai, neleidžiantys užtikrinti ES taisyklių, yra panašūs tokiose srityse kaip socialinė politika ir užimtumas, teismai, aplinka ir žemės ūkio bei kaimo plėtra. Nuolatinį susirūpinimą kelia efektyvios teismų sistemos kūrimas ir kova su korupcijos ir oligarchijos reiškiniais.
Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo narystė ES. Plėtra nuo Vakarų Balkanų iki Rytų partnerystės
Denis Cenusa yra GSSC asocijuotas ekspertas ir vizituojantis tyrėjas Florencijos Transnacionalinio valdymo mokykloje. Jo doktorantūros tyrimas Justus Liebig universitete Gysene, Vokietijoje, sutelktas į ES valdymą ir Rusijos hibridinį energetinį karą ES rytinėje kaimynystėje. Per pastaruosius 15 metų jis yra publikavęs lyginamąsias, atskirų šalių ir regionų analizes apie Europos integraciją posovietinėje erdvėje, ES ir Rusijos konkurenciją, kritinės infrastruktūros geopolitiką, hibridinį karą ir didžiųjų galių konkurenciją, ypatingą dėmesį skirdamas Juodosios jūros regionui. Jo mokslinių interesų laukas taip pat apima Globaliųjų Pietų regionų iškilimą, ypač Kinijos įtaką. Jis laisvai kalba anglų, prancūzų, ispanų, rusų ir rumunų kalbomis.
GSSC Naujienlaiškis
Gaukite Geopolitikos ir saugumo studijų centro paruoštas regiono naujienas ir apžvalgas tiesiai į savo paštą.