Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Kov 26, 2025

Persvarstyti ES Rytų partnerystę: trys būdai jai atnaujinti geopolitinės konkurencijos sąlygomis

Nuotraukos šaltinis: GSSC Archyvas
Santrauka

Europos Sąjungos rytinės kaimyninės šalys išgyvena geopolitinį pabudimą. Nepaisant to, kad 2011 m. atnaujino Europos kaimynystės politiką, kuri buvo priimta dar 2004 m., ir po COVID-19 pandemijos sustiprintas atsparumas, Europos Sąjungos požiūris į kaimynystę dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis atrodo pasenęs. Nevienalytis regionas kelia abejonių dėl ankstesnio požiūrio, grindžiamo geopolitiškai linijine ir nuspėjama logika. 2022 m. Rusijos agresija prieš Ukrainą aiškiai parodė, kad nebus kariaujama tik siekiant ribotų tikslų. Europos institucijos turėtų prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių ir pakeisti savo požiūrį, jei ES nori toliau formuoti Rytų kaimynystę. Prisitaikydamas Briuselis turi iš naujo įvertinti Rytų partnerystę – vienintelį rytinį ES užsienio politikos aspektą.

Rytų partnerystės pokyčiai gali būti įgyvendinami trimis skirtingais būdais, išdėstytais šiame politikos dokumente:

1) geopolitine platforma, integruota į Europos politinės bendrijos sistemą („geopolitinė Rytų partnerystė“);

2) ribotos apimties programa, skirta „pilietinei visuomenei, jaunimui, vietos valdžios institucijoms ir verslui“ („mažai matoma Rytų partnerystė“);

ir 3) vien technine ir pragmatine platforma, geografiškai išplėsta įtraukiant Vidurio Aziją („pragmatinė Rytų partnerystė“).

Kad ir kokį Rytų partnerystės pertvarkos variantą ES pasirinktų, jis turi atitikti jos strateginius tikslus, veiklos išteklius ir geopolitinius ribojimus. Strateginiu požiūriu, ES Rytų partnerystės interesai grindžiami saugumo poreikiais, kurių nesprendžiant Rytų Europa lieka nestabilumo šaltiniu. Veiklos požiūriu, ES turi skirti užtektinai politinių, finansinių ir institucinių išteklių pageidaujamam Rytų partnerystės veikimo formatui pritaikyti. Galiausiai ES turi kelti plataus užmojo realius Rytų partnerystės tikslus, peržengiančius dabartinės geopolitinės paradigmos ribas, ir pasiekti kaimynines ES išorės veiksmų ekosistemas, pavyzdžiui, Vidurio Azijai skirtą platformą „Global Gateway“.

Skaitykite pilną publikaciją čia.

Denis Cenusa yra GSSC asocijuotas ekspertas ir vizituojantis tyrėjas Florencijos Transnacionalinio valdymo mokykloje. Jo doktorantūros tyrimas Justus Liebig universitete Gysene, Vokietijoje, sutelktas į ES valdymą ir Rusijos hibridinį energetinį karą ES rytinėje kaimynystėje. Per pastaruosius 15 metų jis yra publikavęs lyginamąsias, atskirų šalių ir regionų analizes apie Europos integraciją posovietinėje erdvėje, ES ir Rusijos konkurenciją, kritinės infrastruktūros geopolitiką, hibridinį karą ir didžiųjų galių konkurenciją, ypatingą dėmesį skirdamas Juodosios jūros regionui. Jo mokslinių interesų laukas taip pat apima Globaliųjų Pietų regionų iškilimą, ypač Kinijos įtaką. Jis laisvai kalba anglų, prancūzų, ispanų, rusų ir rumunų kalbomis.