Trumpas grįžo. Kaip Taivanas laviruoja geopolitinėje pasiutpolkėje?

Taivano ir JAV santykių dinamika

Nuo 1979 metų, kai buvo pasirašytas bendras JAV ir Kinijos Liaudies Respublikos komunikatas, Vašingtonas nutraukė diplomatinius santykius su Kinijos Respublika (Taivanu) ir pripažino Kinijos Liaudies Respubliką vienintele teisėta Kinijos vyriausybe, taip patvirtindamas Pekino politinę poziciją dėl vieningos Kinijos. Tuo pat metu priimtas Taivano santykių įstatymas (angl. Taiwan Relations Act) įsipareigojo suteikti Taivanui „pakankamus gynybinius pajėgumus“ be tiesioginės karinės paramos. Visa tai yra vadinamo Vašingtono „strateginio neapibrėžtumo“ politikos esmė.

Prezidento Joe Bideno prezidentavimo laikotarpiu ši pusiausvyra, regis, buvo sutrikdyta. Bent penkis kartus viešai pareiškęs, kad JAV gintų Taivaną karinio konflikto atveju, Bidenas gerokai nutolo nuo tradicinės „strateginio neapibrėžtumo“ politikos gairių. Tokie pareiškimai siuntė nerimą keliančius signalus ne tik Kinijai, bet ir visam regionui.

Vis dėlto 2024 m. įvykęs D. Trumpo sugrįžimas, panašu, žymi sugrįžimą į labiau tradicinę, bet niuansuotą dviprasmybių poziciją, kurioje – mažiau garantijų, bet daugiau transakcinės JAV politikos. Siekiant suprasti tai geriau, būtina pažvelgti tiek į pirmosios Trumpo kadencijos palikimą, tiek į pastarojo laiko signalus iš Vašingtono, kurie reikšmingai daro įtaką Taivano visuomenės nuotaikoms ir kelia (ne)saugumo jausmą.

Pirmoji Trumpo kadencija: proveržiai ir praplėstos diplomatinės ribos

Nors pirmoji Trumpo pergalė 2016 m. Taivane buvo sutikta su atsargumu, visgi šios administracijos laikotarpiu partnerystė su JAV pasiekė precedento neturinčias aukštumas. Dar prieš inauguraciją Trumpas priėmė Taivano prezidentės Tsai Ing-wen telefono skambutį – tai buvo pirmas tokio lygio oficialus tiesioginis kontaktas nuo 1979-ųjų, kurį viešai patvirtino abi pusės. Tai buvo vienas pirmųjų signalų, rodančių Trumpo norą peržengti iki tol egzistavusias nerašytas taisykles santykiuose su Taivanu. Nors 2017 m. vasarį, po pokalbio su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Trumpas patikino gerbiantis ir besilaikantis JAV „vienos Kinijos“ politikos, visgi naujoji administracija netrukus priėjo prie konkrečių veiksmų, stiprinančių bendradarbiavimą su Taivanu.

2018 m. kovą Trumpas pasirašė Taivano kelionių įstatymą (angl. Taiwan Travel Act), kuriuo oficialiai ne tik leido, bet ir paskatino aukšto rango JAV ir Taivano pareigūnų abipusius vizitus. Nepaisant Pekino nepasitenkinimo, 2020 m. pasirašytas „TAIPEI“ aktas (angl. Taiwan Allies International Protection and Enhancement Initiative Act), kuris įpareigojo JAV remti Taivano dalyvavimą tarptautinėse organizacijose ir stiprinti ryšius su šalimis, palaikančiomis Taivaną. Trumpo administracija taip pat patvirtino rekordinės vertės – 18,3 mlrd. JAV dolerių – ginkluotės pardavimus Taivanui. Palyginimui, Bideno prezidentavimo metu pardavimų vertė siekė 8,4 mlrd. JAV dolerių.

Draugiški gestai neapsiribojo įstatymais: Trumpo administracija leido nuo 1979 m. precedento neturinčius aukšto lygio JAV pareigūnų vizitus į Taivaną, tarp jų – JAV sveikatos apsaugos sekretorius Alexas Azaras ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Keithas Krachas. Kadencijos pabaigoje Valstybės sekretorius Mike Pompeo žengė dar vieną svarbų žingsnį – panaikino dešimtmečius trukusius savanoriškų kontaktų su Taivanu suvaržymus, faktiškai panaikindamas formalius diplomatinio bendravimo tarp JAV ir Taivano barjerus.

Pirmoji Trumpo kadencija Taivanui atnešė daug „pirmų kartų“ it simbolinių pergalių. Tai buvo metas, kai Vašingtonas ėmėsi aktyvių, net drąsių veiksmų, stiprinančių dvišalį bendradarbiavimą. Visgi, dalis jų buvo labiau epizodiniai, dažnai priklausomi nuo asmeninių Trumpo sprendimų, o ne struktūriniai ar instituciniai, o tuo metu paaštrėjusi JAV prekybinė konfrontacija su Kinija kėlė klausimų dėl šios politinės krypties ilgalaikiškumo. Vis dėlto, pirmosios kadencijos pabaigoje Taivanas turėjo tai, ko siekė dešimtmečius: aiškesnį JAV signalą, kad Vašingtonas gali peržengti nerašytas taisykles, net jei tai darys neigiamą įtaką JAV-Kinijos santykiams.

Antroji kadencija: neapibrėžtumas ir Taivano geopolitinis nerimas

2024 m. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius Rūmus Taivanui kėlė dvejopus jausmus. Viena vertus, Bideno pareiškimai dėl JAV pasirengimo ginti Taivaną buvo vertinami teigiamai, tačiau Trumpo pergalė reiškė grįžimą prie labiau nenuspėjamos, transakcinės JAV užsienio politikos. Kita vertus, dalis Taivano politinio elito teigiamai/pozityviai vertino ankstesnės Trumpo administracijos palankumą.

Visgi, dar rinkimų kampanijos metu, Trumpas siuntė nerimą keliančius signalus. Trumpo retorika buvo itin griežta, Taivanas ir dalis kitų JAV sąjungininkių buvo matomos kaip potenciali ekonominė našta. Jis buvo itin kritiškas, kaltino Taivaną „pavogus iš Amerikos lustų technologijas“, ir grasino 100 proc. tarifais Taivano puslaidininkiams bei pasiūlė, kad Taivanas gynybos biudžetą turėtų padidinti iki 10 proc. BVP. Šie reikalavimai Taivane sukėlė susierzinimą – užsienio reikalų ministras Lin Chia-lung priminė, jog Taivanas „dešimtmečius moka JAV už savo gynybą“ ir pareiškė, kad „Make America Great Again“ neįmanoma be Taivano. Ministro Lin teiginys yra pagrįstas faktais: JAV-Taivano verslo tarybos analizės, paremtos JAV Užsienio ginkluotės pardavimo programos (angl. Foreign Military Sales, FMS) duomenimis, nuo 1993 m. iki 2025 m. sausio mėn. JAV ginkluotės pardavimų Taivanui vertė siekia daugiau nei 64,9 mlrd. JAV dolerių. Nors užsakymų apimtimi Taivanas negali lygiuotis su tokiomis šalimis kaip Indija ar Saudo Arabija, tačiau Trumpo pirmosios kadencijos metu JAV ginkluotės pardavimai išaugo net 31 proc. ir siekė 18,28 mlrd. JAV dolerių. 2025 m. vasario mėn. skaičiavimais, vis dar neįvykdytų užsakymų vertė siekia 21,54 mlrd. JAV dolerių.

Jau kadencijos pradžioje JAV inicijavo pasaulinį tarifų karą. Balandžio 2 d. Trumpas paskelbė įvedantis tarifus, „bausmė“ Taivanui buvo itin griežta – planuojami įvesti vieni aukščiausių – 32 proc. – tarifai. Taivanas sureagavo pavadindamas šį sprendimą kaip „itin neracionalų“ ir „apmaudų“, tačiau atsakomųjų veiksmų nesiėmė.

Nerimą kėlė ir Trumpo retorika. Pokalbio su Xi Jinpingu Trumpas pavartojo sąvoką „susivienijimas“, kuri Taivane suprasta kaip itin artima Pekino prieš Taipėjų nukreiptai terminologijai. Tuo tarpu dar 2025 m. vasarį, paklaustas apie JAV įsipareigojimus Taivanui, Trumpas teigė, kad jis „niekada to nekomentuoja“ ir, kad „niekada nenori pastatyti savęs į tą poziciją“. Visa tai rodo grįžimą prie daugiau klasikinės „strateginio neapibrėžtumo“ pozicijos.

Tokia laikysena neslopina visuomenės nerimo. 2025 m. apklausos rodo, kad net 59 proc. taivaniečių nurodo nerimaujantys, jog Vašingtonas ir Pekinas gali sudaryti susitarimus Taivano sąskaita. Parama ginklų pardavimams išlieka, bet abejonės dėl JAV ilgalaikio patikimumo stiprėja – ypač dėl Trumpo polinkio derėtis ir versti sąjungininkus prisiimti daugiau atsakomybės.

Vidaus politikos frontas: partiniai skirtumai ir visuomenės nuotaikos

Trumpo sugrįžimas paaštrino Taivano vidaus politinę poliarizaciją. Nors visuomenė nekvestionuoja JAV kaip pagrindinio saugumo garanto vaidmens, tačiau pasitikėjimas Vašingtonu jau ilgą laiką buvo gana trapus, o pastaruoju metu dar labiau susvyravo. JAV užsienio ir vidaus politikos svyravimai, ypač keičiantis administracijomis, tampa vienu pagrindinių (ne)saugumo jausmo šaltinių Taivane.

2024-2025 m. atliktos apklausos rodo „Trumpo efekto“ veikiamas nuotaikų kaitas. Brookings Institution atliktas tyrimas aiškiai parodė požiūrio kitimą. 2024 m. atliktoje apklausoje 24,1 proc. apklaustųjų įvardijo JAV kaip „nepatikimą“ ar „labai nepatikimą“ partnerę, tuo tarpu 2025 m. balandį skaičius išaugo iki 37,8 proc. Panašiai augo ir pesimizmas dėl JAV įsitraukimo kilus kariniam konfliktui – nuo 34,6 proc iki 47,5 proc. abejojančių.

Panaši dinamika atsispindi ir vietinėje Taivano Academia Sinica nuo 2021 m. atliekamose nuomonės apklausose „Amerikos portretas“, ypač lyginant 2024 m. ir 2025 m. atliktų apklausų rezultatus.

2024 ir 2025 m. apklausų rezultatai į klausimą „Kaip vertinate esamus Taivano santykius su Kinija?“.
Šaltinis: American Portrait Survey, Institute of European and American Studies, Academia Sinica

2024 ir 2025 m. apklausų rezultatai į klausimą „Kaip vertinate esamus Taivano santykius su JAV?“. Šaltinis: American Portrait Survey, Institute of European and American Studies, Academia Sinica

2024 ir 2025 m. apklausų rezultatai į klausimą „Ar JAV saugumo garantijos mūsų šaliai pastaraisiais metais sustiprėjo ar susilpnėjo?“. Šaltinis: American Portrait Survey, Institute of European and American Studies, Academia Sinica

Nuomonės dėl JAV reikšmingai priklauso ir nuo partinės tapatybės. Nors abi pagrindinės partijos – valdančioji Demokratinė pažangos partija (DPP) ir opozicinė Kuomintango partija (KMT) – pripažįsta JAV svarbą, tačiau jų požiūris į šių santykių pobūdį ir Taivano politiką JAV atžvilgiu išsiskiria. Tarp DPP rėmėjų JAV nepatikima laiko vos 9,7 proc., o tarp KMT – net 69,2 proc. Nepaisant Bideno administracijos aiškių signalų dėl pažadų Taivanui, KMT „mėlynosios stovyklos“ pesimizmas, kad kvaila visiškai kliautis JAV, dar sustiprėjo.

Šie partiniai skirtumai atsispindi ir jų politinėje retorikoje:

• DPP argumentuoja, kad „mes privalome dar labiau remtis JAV, demonstruoti savo vertę ir prašyti daugiau tarptautinės paramos, nes grėsmė didelė“. Kiekvienas JAV delegacijos vizitas ar naujas ginklų pardavimas pateikiamas kaip DPP nuoseklios diplomatijos vaisius, stiprinantis Taivaną.
• KMT priešingai, tuos pačius įvykius traktuoja kaip ženklus, kad „DPP politika pavojinga: štai, Trumpas mieliau kalba su Xi, užkrauna mums finansinę naštą, o mes tampame visiškai priklausomi“. Jie pasisako, kad reikia aktyviai laviruoti – mažiau viešos euforijos dėl JAV vizitų, daugiau realaus dialogo su Pekinu užkulisiuose, jog šis nesijaustų įspraudžiamas į kampą.

TSMC JAV investicijos: strateginė galimybė ar nacionalinio saugumo išpardavimas?

Taivano puslaidininkių gamybos įmonė (angl. Taiwan Semiconductor Manufacturing Company, TSMC) – ne tik Taivano technologijų flagmanas, bet ir Taivano geopolitinės svarbos ir įtakos simbolis. Ši įmonė dažnai siejama su taip vadinamu „silikono skydu“ – pažangiausių lustų gamyba yra viena iš pagrindinių Taivano saugumo atramų. Visuomenėje paplitęs ir kitas apibūdinimas – TSMC laikomas Taivano „šventu kalnu, apsaugančiu šalį“ (護國神山, „Sacred Mountain of Protecting the Nation“). Todėl TSMC investicijų į JAV klausimas Taivane laikomas ne tik ekonominiu, bet ir egzistenciniu.

Trumpo pirmosios kadencijos metu JAV aktyviai skatino TSMC plėtrą į šalį. 2020 m. buvo paskelbta apie planus statyti gamyklą Arizonoje. Šį žingsnį Trumpo administracija skatino – jis derėjo su Trumpo siekiu susigrąžinti gamybą į JAV ir apsaugoti pažangias technologijas nuo Kinijos. Darytina išvada, kad TSMC investicija JAV buvo traktuojama kaip dalis platesnio sandorio: Vašingtonas gauna stipresnę tiekimo grandinės saugą, o Taipėjus – gilesnį įsitvirtinimą JAV rinkoje ir politinį palankumą.

Trumpo sugrįžimas, regis, atnaujino TSMC viliones į JAV. 2025 m. kovo 4 d. Trumpas ir TSMC vadovas paskelbė apie 100 mlrd. JAV dolerių vertės įmonės planus investuoti šalyje ir pastatyti penkias naujas gamyklas. Trumpas tai pristatė kaip patriotinio pramonės atgimimo simbolį ir savo tarifų politikos pergalę. Anot JAV prezidento, „galingiausi DI lustai turi būti gaminami Amerikoje“.

Taivano vyriausybės reakcija buvo atsargi. Prezidentūra ir TSMC vadovybė patikino, kad pažangiausi gamybos procesai – 2nm ir 1.6nm lustai – liks saloje, o investicijos į JAV vertintinos kaip rizikos diversifikacija, o ne pasitraukimas. Vyriausybė taip pat užtikrino, kad tokio dydžio investicijai nėra taikomos išimtys, todėl galios visi peržiūros ir patikros mechanizmai, kaip numatyta Taivano Pramonės inovacijų statute.

TSMC plėtra užsienyje yra įrėminama kaip strateginė būtinybė, o ne išdavystė. Prezidentūra patikino, kad „Taivanas sieks bendradarbiauti siekiant išlaikyti aukštųjų technologijų pramonės konkurencingumą per plėtrą pasaulyje“. Tuo siekiama nuraminti visuomenę, kurioje baiminamasi, kad Taivano stiprybe laikomi pažangiausi lustų gamybos procesai ir žinios bus perkelti į užsienį ir tai reikšmingai sumažins Taivano svarbą ir vietą pasaulyje. Tuo tarpu vyriausybė siekia nuraminti dėl technologinio nutekėjimo rizikos ir akcentuoti tai, kad globali plėtra teigiamai atsiliepia ekonominiam saugumui bei leidžia Taivanui išlaikyti savo dominuojančią poziciją puslaidininkių pramonėje.

Vis dėlto vidinės politinės įtampos nebuvo išvengta. Opozicinė KMT partija kritikavo TSMC sprendimus prilygstančius „strateginiam išpardavinėjimui“ ir įmonės transformacijai į „JAV puslaidininkių gamybos kompaniją“, kuris lems technologinio Taivano monopolio praradimą, o kartu – ir sunyksiančią Taipėjaus derybinę galią ir tarptautinę įtaką.

Kinijos reakcija taip pat buvo aštri. Kinijos valstybinė žiniasklaida ir oficialios institucijos pasmerkė sprendimą, apibūdindamos jį kaip „apgailėtiną“ ir prilygstantį klaupimuisi prieš JAV ir nacionaline interesų išdavyste.

Savo ruožtu DPP partija akcentavo priešingą poziciją: TSMC plėtra užsienyje esą didina Taivano matomumą tarptautinėje rinkoje, stiprina JAV paramą ir apsaugo nuo izoliacijos. Prezidentūra pabrėžia, kad tik per glaudų bendradarbiavimą su JAV įmanoma išlaikyti Taivano technologinę lyderystę ilgalaikėje perspektyvoje.

TSMC investicijos į JAV yra dvilypės: viena vertus, jos stiprina ryšius su JAV ir mažina priklausomybę nuo vienos lokacijos, kita vertus – kelia riziką prarasti technologinį išskirtinumą, derybinę galią ir suverenumo komponentus. Dėl to kyla pagrįstų klausimų, kiek Taivanas gali išlikti ne tik gamybos, bet ir technologijų centru.

Tarp ekonominių interesų ir egzistencinio saugumo

Trumpo antroji kadencija išryškino esminę Taivano geopolitinę dilemą: kaip išlaikyti JAV ryžtą rūpintis Taivano saugumu, nepaisant vis labiau transakcinės Trumpo politikos. Vidaus politinis diskursas kaip niekad poliarizuotas – DPP ragina dar glaudžiau remtis JAV, investuoti į gynybą ir stiprinti tarptautinį matomumą, o KMT siūlo mažinti provokacijas, grįžti prie dialogo su Kinija ir saugoti Taivano autonomiją nestatant visų kortų ant Trumpo. Visgi, Taivano laviravimas vyksta ne tik diskurso lygmeniu. Praktikoje jis reiškiasi spartesniu gynybos pajėgumų stiprinimu, naujų Vakarų partnerių paieškomis už JAV ribų ir esamų ryšių stiprinimu bei nuosaikaus status quo palaikymu Kinijos atžvilgiu. Tokia daugialypė strategija leidžia Taivanui mažinti priklausomybę nuo Trumpo politikos svyravimų ir kartu išsaugoti erdvę ir lankstumą tarp Vašingtono paramos ir Pekino spaudimo.

Nepaisant dažnai nenuspėjamos Trumpo laikysenos, jo požiūris į Taivaną ne itin skiriasi nuo kitų JAV prezidentų laikytos „strateginio neapibrėžtumo‘‘ linijos. Visgi, JAV prezidento retorika ir „sandorių logika“ išryškina Vašingtono pasirengimą vertinti Taivaną ne tik kaip partnerį, bet ir kaip derybų objektą. Tai kelia papildomas įtampas Taivano vidaus politikoje ir visuomenėje.