Retųjų žemių elementai. Vakarų strateginio atsako į Kinijos dominavimą beieškant

Svarbiausios ateities technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, atsinaujinančiųjų išteklių (žalioji) energija, elektromobiliai, naujos architektūros lustų gamyba ir pažangioji karo pramonė, vienaip ar kitaip yra priklausomos nuo RŽE.

Šiuo metu RŽE gavybą ir pasiūlą pasaulinėje rinkoje didžiąja dalimi kontroliuoja Pekinas, tad jų prieinamumo klausimas Vakarams – milžiniškas iššūkis. Dėl dešimtmečiais vykdytos aktyvios politikos ir investicijų į retųjų žemių sektorių Kinijai pavyko įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje ir tapti nekvestionuojama tiek gavybos, tiek apdorojimo/išgryninimo, o svarbiausia – susijusių nišinių technologijų tyrimų ir taikymo pramonėje lydere.

Pasaulio priklausomybė nuo Kinijos, kuri valdo daugiau nei 80 % globalios retųjų žemių elementų rinkos, kelia didelių geopolitinių rizikų. Gebėjimas ne tik užtikrinti šių išteklių tiekimą, bet ir kontroliuoti pasaulines jų kainas suteikia Pekinui galingą technologinį, ekonominį ir politinį svertą tarptautinėje arenoje. Jį kinai pastaruoju metu vis labiau išnaudoja užsienio politikos tikslais. Dėl šių priežasčių Europos Sąjunga ir kitos Vakarų šalys itin aktyviai bando sumažinti priklausomybę nuo tiekimo grandinių, kuriose dominuoja Kinija, ir imasi ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių, investuodamos į naujas technologijas ir strateginius atsargų kaupimo planus. Visgi lengvo problemos sprendimo nėra, o nepaliaujamai auganti retųjų žemių elementų paklausa veda prie sudėtingo klausimo: kaip išlikti technologiškai konkurencingiems ir tuo pačiu metu reikšmingai sumažinti savo priklausomybę nuo Kinijos?

Skaityti pilną publikaciją čia.