„Polska first!“: ar Sławomiras Mentzenas supurtys Lenkijos politinę sistemą?

Šiemetiniai Lenkijos prezidento rinkimai yra reikšmingi, nepaisant šio posto santykinai menkų galių. Nuo jų baigties priklauso dabartinės premjero Donaldo Tusko vadovaujamos valdančiosios koalicijos likimas – tik jos kandidato Rafało Trzaskowskio pergalė leistų jai įgyvendinti užsibrėžtas reformas, kurias iki šiol blokavo dabartinis prezidentas Andrzejus Duda. Panašiai, kaip ankstesniuose prezidento rinkimuose 2015 ir 2020 m., taip ir šiemet didelę įtaką jų baigčiai turės trečią vietą užėmęs kandidatas: jo palaikymas ir rinkėjų elgesys gali nusverti II turo rezultatą.

Šiais metais tuo trečiu kandidatu bus Sławomiras Mentzenas. Jis patapo žinomas Lenkijos politinėje scenoje su savo 2019 m. Seimo rinkimų programiniu „Mentzeno penketu“: Lenkija be žydų, homoseksualų, abortų, mokesčių ir Europos Sąjungos (ES). 2022 m. jis tapo partijos KORWiN vadovu, o ši yra kraštutinės dešinės bloko „Konfederacja“ dalis. 2023 m. Seimo rinkimuose Mentzenas dalyvavo su švelnesniu šūkiu: namas, grilis, pievutė, du automobiliai ir atostogos kiekvienam lenkui. Po metų Mentzenas tapo Konfederacjos kandidatu prezidento rinkimuose. Savo kampanijoje jis akcentuoja mokesčių sistemos supaprastinimą, opoziciją ES Žaliajam kursui ir Migracijos paktui, ekonominei migracijai iš Azijos ir Afrikos į Lenkiją. Labai ryški S. Mentzeno kampanijos dalis yra priešiškumas Ukrainos pabėgėliams ir skeptiškumas Ukrainos atžvilgiu. Pvz. jis siūlo, kad Ukraina nebegautų jokios karinės paramos, nebent ji pati susimokėtų už ginkluotę, kurią, beje, galėtų gaminti ne tik valstybinės kompanijos. Vasarį Mentzenas Lenkijos Seimui pateikė rezoliuciją, kuri ragino Lenkijos vyriausybę nesiųsti karių į Ukrainą.

Labai ryški S. Mentzeno kampanijos dalis yra priešiškumas Ukrainos pabėgėliams ir skeptiškumas Ukrainos atžvilgiu. Pvz. jis siūlo, kad Ukraina nebegautų jokios karinės paramos, nebent ji pati susimokėtų už ginkluotę, kurią, beje, galėtų gaminti ne tik valstybinės kompanijos.

Tad, nors S. Mentzeno politinė programa palaipsniui nuosaikėjo, jos bazinės idėjos nepakito: nacionalizmas, euroskepticizmas, socialinis konservatyvumas ir ekonominis libertarizmas. Šiuo atžvilgiu Lenkijos kraštutinė dešinė labiau primena JAV kraštutinę dešinę nei savo kolegas Europoje. Nepaisant to, tai leido S. Mentzenui įsitvirtinti trečioje vietoje Lenkijos prezidento rinkimų apklausose.

Prezidento rinkimų kandidatų palaikymas apklausose, kovo 24 d.:

Šaltinis: Politico

Verta atkreipti dėmesį į pastarųjų mėnesių tendenciją: palaikymas S. Mentzenui auga, o pagrindinės opozicinės partijos, Teisės ir Teisingumo (lenkiškai Prawo i Sprawiedliwość – PiS), kandidato Karolio Nawrockio populiarumas stagnuoja. Kai kurios rinkiminės apklauso jau netgi rodo, kad S. Mentzenas lenkia K. Nawrockį ir pretenduoja patekti į antrą rinkimų turą. Jei taip nutiktų, tai būtų pirmas kartas per 20 metų, kai II prezidento rinkimų ture nebūtų kandidato iš dviejų didžiausių partijų – PiS ir Piliečių Koalicijos (lenkiškai Koalicja Obywatelska – KO).

Kas lemia tokį išaugusį S. Mentzeno populiarumą? Geriau suprasti jo fenomeną padės paskutiniųjų Lenkijos Seimo rinkimų rezultatai ir naujos partinės apklausos bei jų palyginimas.

Šaltinis: Politico

Pirmiausia S. Mentzenui pavyko sukurti įvaizdį, kad jis yra rimčiausia alternatyva PiS ir KO dominavimui ir taip padeda jam mobilizuoti protesto elektoratą, kuris nebalsavo 2023 m. Seimo rinkimuose. Verta atkreipti dėmesį į labai kritusį Trečiojo Kelio –  „Lenkija 2050“ ir Lenkijos valstiečių partijų koalicijos – populiarumą. Tai atsispindi ir jų kandidato prezidento rinkimuose Szymono Hołownios reitinguose. Dalis buvusių Trečiojo Kelio rinkėjų, kurie irgi priklauso protesto elektoratui tikrai palaiko S. Mentzeną.

Prie to reikia pridurti, kad PiS pasirinkimas šiems rinkimams K. Nawrockis yra labai silpnas kandidatas. PiS vadovybė nusprendė, kad Lenkijos visuomenėje yra vis dar stiprūs negatyvūs prisiminimai apie ankstesnes jų vyriausybes, todėl verta pasirinkti kandidatą, kurį būtų sunku susieti su 2015-2023 m. PiS valdžia ir taip paversti prezidento rinkimus referendumu dėl D. Tusko vyriausybės. Bėda, kad šios strategijos įgyvendinimui pasirinktas ne tas žmogus. Panašu, kad istorikas, Nacionalinės atminties instituto vadovas K. Nawrockis autentiškai nesupranta politikos: jis tesugeba atkartoti PiS paruoštus pasisakymus, nemoka susigaudyti nenumatytose situacijose, nesugeba debatuoti. Šią problemą mato ir PiS rinkėjai: apklausose palaikymas Nawrockiui yra mažesnis nei palaikymas partijai, ir dalis PiS rėmėjų tikrai yra pasiryžę balsuoti už Mentzeną.

Yra dar dvi priežastys, paaiškinančios S. Mentzeno iškilimą, kurias sunkiau pastebėti apklausose. Pirma, S. Mentzenas yra nepaprastai populiarus tarp jaunimo, ypač vyrų. Jis yra vienareikšmiškai populiariausias Lenkijos politikas TikToke ir Instagrame. Ar Mentzenas tapo populiarus todėl, kad gerai įvaldė naujas komunikacijos formas, ar todėl, kad jo žinių turinys atliepia tam tikras Lenkijos jaunimo emocijas ir vertybes – klausimas, vertas atskirto teksto.

Ar šios tendencijos gali nulemti, kad S. Mentzenas pasivys K. Nawrockį ir pateks į II prezidento rinkimų turą? Nebūtinai.

Antra, Konfederacja su S. Mentzenu yra nuosekliai labiausiai skeptiškai Ukrainos ir ukrainiečių atžvilgiu nusiteikusi politinė jėga. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, tai jai buvo tam tikra našta, bet laikui bėgant ši pozicija pradėjo atliepti Lenkijos visuomenės nuotaikas. Kodėl Lenkijos visuomenė nusisuko nuo Ukrainos – irgi atskiro teksto vertas svarstymas, bet kol kas galima trumpai paminėti šiuos faktorius: karo nuovargis, pasikeitęs požiūris į migrantus iš Ukrainos, suprastėję Lenkijos-Ukrainos santykiai. Vykstant tokiems pokyčiams visuomenėje, S. Mentzenui buvo santykinai lengva pristatyti save kaip autentiškiausią tokios pozicijos atstovą ir kurti toliaregiško politiko įvaizdį.

Ar šios tendencijos gali nulemti, kad S. Mentzenas pasivys K. Nawrockį ir pateks į II prezidento rinkimų turą? Nebūtinai. Pirma, kaip pastebėjo ne vienas Lenkijos politikos apžvalgininkas, Mentzenas greičiausiai pasiekė savo palaikymo lubas: jis surinko savo 20%, bet prie to pridėti papildomus 4-5% kainuos žymiai daugiau, nes reikės atsigręžti į naujas rinkėjų grupes, naudoti kitus komunikacijos būdus, kurti ir transliuoti naujas žinutes. Panašu, kad tai supranta pats Mentzenas, kuris ragina savo gerbėjus kalbėtis su tėvais ir seneliais ir įtikinti juos balsuoti už jį. Bet čia problemų gali pridaryti jo libertarinės ekonominės pažiūros.

Antra, kol kas S. Mentzeną ignoravo kiti kandidatai, ir lig šiol jis savo rinkiminę kampaniją vykdė šiltnamio sąlygomis. Bet dabar prasidės puolimas ir kritika iš kitų kandidatų: tą jau pradėjo daryti Sz. Hołownia, netrukus tai darys PiS. O tokioje aplinkoje gali pasirodyti S. Mentzeno ydos: negebėjimas diskutuoti, nemokėjimas reaguoti į kritines pastabas, pasimetimas nesurežisuotose situacijose. Galiausiai, augant Mentzeno populiarumai ir augs ir dėmesys pačiam kandidatui. Tai privers Lenkijos visuomenę neišvengiamai susipažinti su juo radikaliomis pažiūromis, o tai trukdys plėsti jo rinkėjų ratą. Tą jau galima buvo pastebėti po išsamaus Mentzeno interviu, kuriame jis teigė, kad studijos turi būti mokamas, o abortai turi būti delegalizuoti net išprievartavimo atveju.

Nors tai labai  mažai tikėtina, pabaigai galima pasvarstyti, ką S. Mentzeno pergalė prezidento rinkimuose reikštų Lenkijos santykiams su Lietuva. Tai būtų D. Tusko vyriausybės ir viso jo politinio projekto de facto pabaiga. Tokiu atveju labai tikėtinas priešlaikinių parlamento rinkimų scenarijus, o naujame parlamente dominuotų Konfederacja. Tačiau net ir D. Tuskui radus modus vivendi su S. Mentzenu, Lietuvai iškiltų nauji iššūkiai. Viena vertus, S. Mentzenas pradėtų retransliuoti Waldemaro Tomaszewskio žinutes apie Lietuvos lenkų situaciją ir pagal tai kelti reikalavimus Lietuvai. Bet daug svarbiau būtų kita: Lietuvai taptų žymiai sunkiau bendradarbiauti su Lenkija remiant Ukrainą, ypač palaikant pagreitintą Ukrainos stojimo procedūrą į EU.