„Padarykime Rygą vėl didžią? Latvijos savivaldos rinkimų kampanija“

Latvijos savivaldos rinkimus Rygoje nušvietė ryški politinio populizmo žvaigždė. Politikas, verslininkas, save pristatantis vietiniu Donaldu Trumpu Ainārs Šlesers, apklausų duomenimis, pirmauja. Jo kampanija grindžiama kova su stagnacija ir politine inercija šalies viduje, politikas žada spartų ekonomikos augimą kartu kritikuodamas Vakarus ir jų vertybes. Jo politiniai oponentai pabrėžia jo ryšius su Kinija ir Rusija. Nepriklausomai nuo galutinių rinkimų rezultatų, didelė parama „latviškam trumpizmui“ signalizuoja apie gilų visuomenės troškimą radikaliems pokyčiams valstybėje.

Pirmiausia Latvija!

A. Šlesers nuo 1990-ųjų pabaigos yra aktyvus Latvijos politinis veikėjas. Per savo visuomeninę karjerą jis ne vieną kadenciją buvo Latvijos Seimo narys, Rygos vicemeras, ekonomikos ministras, vėliau transporto ministras. 2000-ųjų pabaigoje, kai jo įtaka buvo didžiausia, jis buvo laikomas vienu iš trijų galingiausių Latvijos oligarchų. Jo turtas ir politinė įtaka išblėso apie 2011 m., tačiau po dešimtmečio, 2021 m., jis triukšmingai sugrįžo, įkūręs partiją „Pirmiausia Latvija!“ – tai aiški užuomina į D. Trumpo šūkį „Pirmiausia Amerika!“.

Ši partija – populistų iš įvairių ir dažnai ideologiškai prieštaringų Latvijos politikos grupių kratinys – pradėjo nuo pasisakymo prieš vakcinas per COVID-19 pandemiją. Prieš Europos Sąjungą ir Vakarus nukreiptas populistinis A. Šlesers ir jo partijos naratyvas sulaukė sėkmės: per 2022 m. vykusius rinkimus į Latvijos Seimą jie užsitikrino 9 vietas, o 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose – 1 vietą.

Birželio mėn. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose A. Šlesers siekia pergalės – ne visos Latvijos mastu, nes dėl Latvijos politinės sistemos tai neįmanoma, bet sostinėje Rygoje. „Pirmiausia Latvija!“ nuo pavasario pirmauja apklausose ir turi realių galimybių ne tik laimėti, bet ir užsitikrinti sostinės mero postą – Ryga Latvijos kontekste faktiškai yra miestas-valstybė, todėl mero postas svarbus. Rygoje sukuriama daugiau kaip 50 proc. šalies BVP ir gyvena trečdalis šalies gyventojų. Stiprus ir efektyviai dirbantis meras praktiškai gali vykdyti pusiau savarankišką užsienio politiką.

Šiaurės Dubajus

A. Šlesers populiarumą lemia ne jo požiūris į ES, globalią politiką ar kultūrinius karus. Priešingai, jo populiarumą lemia tai, kad jis siūlo paprastus sudėtingų ir kompleksiškų Rygos miesto problemų sprendimus. 2009-2019 m. miestui vadovavo Nils Ušakovs iš socialdemokratų partijos „Harmonija“, atstovaujantis rusakalbiams Latvijos gyventojams. Nors jo valdymas buvo siejamas su korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia, miestas tuo pat metu augo. Po korupcijos skandalo N. Ušakovs buvo nušalintas nuo pareigų, o valdžią perėmė įvairialypė „latviškų“ partijų koalicija, kurią sudarė nacionalistų, centro dešiniųjų ir liberalų politinės jėgos.

Vadinamųjų „latviškų partijų“ valdymo laikotarpiu užsitęsė sąstingis. Dėl turizmo nuosmukio, kurį iš pradžių lėmė COVID-19 draudimai, o vėliau lankytojų iš Rusijos ir Baltarusijos skaičiaus mažėjimas, taip pat dėl vėluojančių infrastruktūros projektų pastebimai pablogėjo gyvenimo kokybė. A. Šlesers pasinaudojo šiomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kaltindamas dabartinį merą Vilnis Kirsis iš partijos „Naujoji vienybės“ ir žadėdamas Latvijos sostinę paversti Šiaurės Dubajumi.

Tarp svarbiausių jo pasiūlymų buvo noras sukurti modernų rajoną ant Dauguvos upės kranto, atkurti prekybą ir paslaugas senamiestyje, užbaigti trikdančius infrastruktūros projektus ir atgaivinti turizmą. Pagrindinė jo rinkimų kampanijos taktika – pristatyti save kaip vienintelę realią alternatyvą dabartinės koalicijos nekompetentingam valdymui. Šį naratyvą simbolizuoja kampanijos plakatas, kuriame jis pavaizduotas šalia buldozerio, šalinančio vyšnias – vizualus kalambūras, susijęs su dabartinio mero vardu (Ķirsis latviškai reiškia „vyšnia“).

Rygos kampanijos metu „Pirmiausia Latvija!“ bando pritraukti nepatenkintus, nusivylusius rinkėjus iš labai skirtingų grupių. Konservatyvia, antiglobalistine retorika ir kampanijos simboliais, tokiais kaip kepurės „Padarykime Rygą vėl didžią“, partija siekia patraukti etninius latvius, nusivylusius pokyčiais. Tuo tarpu socialiniai pasiūlymai – kai kurie iš jų siejami su kairiųjų judėjimais miestuose (pvz., nemokamas viešasis transportas, automobilių skaičiaus ribojimas miesto centre) – skirti mažesnes pajamas gaunantiems rinkėjams. Galiausiai kampanija vykdoma latvių ir rusų kalbomis – tai tiesioginis kreipimasis į rusakalbius rinkėjus, kurių parama gali būti lemiama partijos pergalei.

Apklausos (gegužės 27 d. duomenys):

• „Pirmiausia Latvija!“ (LPV) – 22
• „Progresyvieji“ (P) – 13,5 proc.
• „Nacionalinis aljansas“ (NA) – 12,5 proc.
• „Naujoji vienybė“ (JV) – 10,8 proc.
• „Už stabilumą!“ (ST!) – 10,7 proc.
• „Suvereni valdžia/Jaunųjų latvių aljansas“ (SV/AJ) – 7,5 proc.
• Socialdemokratų partija „Harmonija“ (arba tiesiog „Harmonija“) (S) – 6,3 proc.

Šaltinis: SKDS/LSM

Aljansas su rusakalbiais?

A. Šlesers. ir jo partija rusakalbius rinkėjus vilioja ne tik dvikalbiais pranešimais, bet ir subtiliai siūlydami sustabdyti tolesnę Rygos viešosios erdvės „latvizaciją“ ir bandydami pateikti save kaip tolerantiškesnius tautinių mažumų atžvilgiu. Sostinės „Pirmiausia Latvija!“ rinkimų sąrašuose yra veteranų, kurie paliko socialdemokratų partiją „Harmonija“ po jos iširimo 2022 m. – Andrejs Klementjevs, Sergejs Dolgopolovs ir Vladislavs Bartaševičs, ilgamečio Rėzeknės miesto, esančio Rytų Latvijoje, mero Aleksandrs Bartaševičs sūnus.

Jų dalyvavimu siekiama ne tik pritraukti savo rinkėjų bazę, bet ir palengvinti porinkimines koalicijas su mažesnėmis rusakalbėmis ar prorusiškomis partijomis, jei jos patektų į Rygos miesto tarybą. Tikroji politinė kova prasidės po rinkimų derybų dėl koalicijos metu. Apklausos, tendencijos ir vieši pareiškimai rodo, kad Rygos miesto tarybos daugumą formuos vienas iš dviejų politinių blokų. Vienoje pusėje yra „Latvijos partijų“ aljansas, kurį sudaro centro dešinieji („Naujoji vienybė“, „Nacionalinis aljansas“), liberalai ir kairieji („Progresyvieji“). Kitoje pusėje – rusų-oligarchų blokas, kuriam vadovauja „Pirmiausia Latvija!“ ir kurį galimai remia rusakalbės ir prorusiškos partijos, tokios, kaip „Harmonija“, „Už stabilumą!“ bei kitos nedidelės slenkstį sugebėsiančios peržengti partijos.

Tiek dešiniojo sparno partijos, tiek „Progresyvieji“ atmeta bet kokią galimybę bendradarbiauti su Šleserso partija. „Pirmiausia Latvija!“, atrodo, taip pat atmeta galimybę sudaryti koaliciją su kuria nors iš šiuo metu miestą valdančių partijų.

Latvijos politikoje griežta retorika apie „raudonąsias linijas“ derybose dėl koalicijos ne visada išlieka po rinkimų. Vienintelis tikras „tabu“ politinėms partijoms, atstovaujančioms etniniams latvių rinkėjams, išlieka formalios sąjungos su rusakalbėmis ar prorusiškomis politinėmis jėgomis sudarymas. Tad prieš rinkimus duoti pažadai dėl „sanitarinio kordono“ prieš populistus gali tapti neaktualūs, kai bus suskaičiuoti balsai, ypač jei „Pirmiausia Latvija!“ taps pakankamai stipria partija, kad galėtų diktuoti sąlygas arba – dėl sudėtingų politinių skaičiavimų – taps būtina norint sudaryti bet kokią daugumos koaliciją miesto taryboje.

Nepriklausomai nuo galutinio rezultato, aišku viena: Latvijos politinėje scenoje vyksta tendencijų kaita. Šį pokytį lemia didėjantis nusivylimas vis neefektyvesniu „Naujosios vienybės“ koalicijos valdymu visuose politinio gyvenimo lygmenyse. Atsakas į šią stagnaciją – charizmatiškasis A. Šlesers, kurio populistinis pasiūlymas, atrodo, palieka pagrindines Latvijos partijas bejėges. Tikėtina, kad jis praras visuomenės palaikymą, kai susidurs su savo darbotvarkės įgyvendinimo realybe. Nepaisant to, artėjantys rinkimai neišspręs nei Latvijos, nei Rygos problemų – tačiau jie neabejotinai nulems politinę dinamiką prieš 2026 m. parlamento rinkimus.