Nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje neabejotinai yra lūžio taškas maždaug 70 metų Bundesvero istorijoje. 2023 m. birželį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas paskelbė, kad Vokietija Lietuvoje nuolat dislokuos kariuomenės brigadą. Ją įvardijo „svarbiausiu laikmečio lūžio (Zeitenwende)“ projektu. Sprendimą ministras priėmė nepaisant Bundesvero įspėjimo, kad be papildomo finansavimo toks žingsnis galimai susilpnins Vokietijos gynybinį pajėgumą.
Vokietijos politinės partijos brigados dislokavimo klausimą vertina įvairiai, priklausomai nuo jų požiūrio į NATO, saugumo politiką bei santykius su Rusija. Politinio centro partijos sprendimą tvirtai palaiko, tuo metu kraštutinės dešinės ir kairiosios partijos pasisako prieš Vokietijos karių dislokavimą prie Rusijos sienos.
Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU/CSU)
Šiuo metu lyderiaujanti dešiniojo centro CDU/CSU opozicinė partija pabrėžia savo pareigą prisiimti atsakomybę už Europos saugumo stiprinimą Baltijos regione. 2022 metais partijos lyderis Friedrichas Merzas kritikavo kanclerį Olafą Scholzą dėl ketinimo brigadą tik priskirti, o ne dislokuoti, taip didindamas spaudimą priimti Lietuvai palankų sprendimą: „Kancleris, paskelbęs, kad Lietuvoje bus dislokuota Bundesvero brigada, sukėlė daug vilčių. Vokietija neturi nuvilti Lietuvoje atsiradusių lūkesčių. Žodžiai ir darbai neturi vėl išsiskirti“, – tuomet teigė Friedrichas Merzas.
Visgi CDU/CSU į sprendimą dislokuoti brigadą reaguoja dvejopai. Viena vertus, sveikina tokį žingsnį kaip ženklą Lietuvai, kad norima atkurti pasitikėjimą Vokietija. Kita vertus, partija kritikuoja gynybos ministrą Pistoriusą, kad šis paskelbė apie dislokavimą nepateikęs koncepcijos. Pasak CDU/CSU, Bundesveras nėra pasirengęs nei personalu, nei karine įranga. Todėl nuogąstaujama, kad jo pasiūlymas „netaptų muilo burbulu.“ CDU gynybos politikas Bundestage Florianas Hahnas teigė, kad „Pistoriusas išrašė lietuviams nepadengtą čekį“.
CDU/CSU taip pat mano, kad Pistoriuso projektas gali pakenkti Bundesverui. Pasak Bundestago gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo Henningo Otte, „nors ministras ir toliau daro blizgančius pranešimus, galima daryti prielaidą, kad mūsų Bundesvero operacinė parengtis kasdien vis prastėja“.
Kritikos smaigalyje – neaiškus brigados Lietuvoje finansavimo klausimas. Tačiau jis yra platesnės kritikos dalis, siejamos su “laikmečio lūžio” neįgyvendinimu. Vyriausybei nepavyko reikšmingai padidinti gynybos biudžeto, o 2027 m. pasibaigus specialiojo Bundesvero fondo lėšoms, iki 2 % NATO tikslo trūks mažiausiai 30 mlrd. eurų. Taigi Bundesveras tebėra nepakankamai finansuojamas ir negali visiškai įvykdyti NATO reikalavimų. Pasak CDU/CSU, brigadai reikalingą įrangą teko „grobti“ iš kitų Bundesvero dalinių. Ministras Pistoriusas per vėlai ėmėsi įstatymų paketo padidinti Bundesvero operacinę parengtį, neužsakė brigadai naujos įrangos, todėl Bundesveras liks „plikas“. Pasak krikščionių demokratų, Vokietijos vyriausybė žaidė „nulinės sumos žaidimą“: Lietuvos brigada gaus viską, o kiti daliniai liks demotyvuoti.
2025 m. sausio 30 d. baigiantis dabartinei vyriausybės kadencijai, CDU/CSU pateikė interpeliaciją, reikalaudama įvertinti Federalinės gynybos ministerijos darbo rezultatus. 13 iš 211 interpeliacijos klausimų yra apie brigados dislokavimo įgyvendinimą. Be kita ko, joje teigiama, jog nepaisant grėsmės NATO rytiniam sparnui, kyla abejonių, ar brigados projektą pavyks įgyvendinti iki 2027 m.
Alternatyva Vokietijai (AfD)
AfD yra antra pagal populiarumą kraštutinių dešiniųjų partija. AfD pasisako „už taiką vietoje eskalacijos“, taip pat netrikdomų prekybinių santykių su Rusija atkūrimą“. Pasak AfD, ginkluotosios pajėgos turėtų „užtikrinti suverenią Vokietiją“, o AfD lyderis Timo Chrupalla apskritai abejoja Vokietijos naryste NATO. Jo manymu, aljansas turi paisyti ir Rusijos interesų, priešingu atveju Vokietija turėtų apsvarstyti, kiek aljansas yra naudingas.
Partijos 2025 m. rinkimų programoje brigados Lietuvoje klausimas nėra minimas. Tačiau AfD nuo pat pradžių kritikavo planuojamą nuolatinį Vokietijos brigados dislokavimą, atkreipdama dėmesį į „NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą“, ir pateikė vyriausybei tuo klausimu interpeliaciją. 2023 m. birželio mėn. AfD parlamentinės frakcijos atstovas gynybos politikos klausimais Rüdigeris Lucassenas priekaištavo Borisui Pistoriusui, kad sprendimas dėl dislokavimo buvo priimtas nedalyvaujant parlamentui, ir Vokietijos vyriausybė de facto atšaukia „NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktą“. Šioje interpeliacijoje AfD taip pat teigė, kad ryškus karių skaičiaus didinimas rytiniame NATO flange turi prasmę tik tuo atveju, jei ginkluotas konfliktas yra numatomas, o, pasak AfD, šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad „karinės specialiosios operacijos“ politinis tikslas yra visos Ukrainos užkariavimas ar NATO užpuolimas.
Balsuojant dėl rezoliucijos „Dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje“ AfD susilaikė. AfD frakcijos atstovas Hannesas Gnauckas viešai abejojo brigados Lietuvoje nauda. Partija mato žalą pačios Vokietijos gynybai, nes daug resursų iškeliauja už šalies ribų. Taigi, pasak Gnaucko, Vokietija neturėtų kovoti “svetimuose karuose”.
Vokietijos socialdemokratų partija (SPD)
SPD tradiciškai daug dėmesio skiria taikos diplomatijai, tačiau taip pat pripažįsta NATO svarbą. Kancleris Olafas Scholzas įvardijo brigadą kaip „ patikimą NATO atgrasymo priemonę“ prieš „revizionistinę ir imperialistinę Rusiją“. Vieninteliai tarp partijų socialdemokratai mini brigados dislokavimą savo 2025 m. rinkiminėje programoje: „Taip mes parodome savo sąjungininkams NATO rytiniame flange, kad jie gali mumis pasikliauti. Teiksime prioritetinę paramą brigados kūrimui ir dislokavimui, susijusią su įrangos, finansavimo ir personalo poreikiais“.
Nors dėl brigados dislokavimo Lietuvoje pritaria abu – centro ir kairės partijos sparnai, tačiau SPD frakcijoje esama skirtingų nuomonių dėl gynybos politikos krypties plėtojimo. Borisas Pistoriusas mano, kad, siekiant užtikrinti Bundesvero operacinę parengtį, 2 % BVP išlaidų gynybai nepakanka, reikia trijų ar daugiau procentų. Tačiau gynybos biudžeto didinimui prieštarauja kairysis partijos sparnas. Visgi kancleris Olafas Scholzas žada, kad Vokietija turi įgyvendinti dabartinį NATO tikslą – skirti bent 2 % BVP.
Sąjunga 90 / Žaliųjų partija
Sąjunga 90 / Žaliųjų frakcija tvirtai remia nuolatinį Bundesvero brigados dislokavimą Lietuvoje. Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ne kartą pabrėžė Bundesvero brigados dislokavimo Lietuvoje svarbą. Žaliųjų frakcijos Bundestage saugumo politikė Sarah Nanni pažymėjo, kad Lietuvoje niekas neabejoja Rusijos keliama grėsme ir kad Vokietija gali daug ko pasimokyti iš lietuvių.
Ginčuose dėl brigados finansavimo Žalieji apgailestauja, kad tokios diskusijos prasidėjo vėlai, o tik nežymiai padidintas gynybos biudžetas ir nenoras skolintis neatitinka padėties rimtumo. Žaliųjų vicekancleris Robertas Habeckas pasiūlė padidinti gynybos biudžetą iki 3,5 % nuo BVP, tačiau šis pasiūlymas nesulaukė kitų partijų palaikymo.
„Kairės“ partija
„Kairės“ partija kritikuoja planuojamą nuolatinį Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimą Lietuvoje ir balsavo prieš tarpvalstybinės sutarties ratifikavimą. Partija perspėja dėl įtampos su Rusija eskalavimo ir pasisako už diplomatinius sprendimus: „Mums taip pat nereikia Lietuvos brigados, – savo kalboje sakė partijos parlamento narė Gesine Lötzsch. – Mums reikia gabių diplomatų ir stipraus taikos judėjimo“.
Kairieji pasisako už naują Europos taikos tvarką, kuri apimtų ir Rusiją. Šiame kontekste Tiuringijos ministras pirmininkas Bodo Ramelow pasiūlė sudaryti nepuolimo paktą su Rusija, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir stabilumas Europoje.
Sahros Wagenknecht aljansas (BSW)
2024 m. susikūrusi partija, atskilusi nuo „Kairės“ partijos, šiuo metu balansuoja ties 5 proc. riba, tačiau Rytų Vokietijoje turi dviženklį palaikymą. Partijos nuomone, NATO ne tik kursto karinę įtampą, bet ir vykdo agresyvią užsienio politiką. BSW pasisako už Europos saugumo architektūrą, kuri ilgainiui turėtų apimti ir Rusiją.
Nors rinkimų programoje 2025 m. Lietuvos brigada tiesiogiai neminima, tačiau tokioms misijoms partija nepritaria iš esmės: „Mes nepritariame Vokietijos karių siuntimui į tarptautinius karus, taip pat jų dislokavimui Rusijos pasienyje ar Pietų Kinijos jūroje.“ Taigi Bundestago balsavime dėl rezoliucijos „Dėl 2024 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje“ BSW aljansas balsavo prieš sutarties ratifikavimą.
Pažymėtina, kad BSW dvejose žemėse – Brandenburge ir Tiuringijoje – įeina į valdančiąją koaliciją ir per Bundesratą siekia skleisti įtaką federalinei užsienio ir saugumo politikai.
Brandenburgo žemė, kurioje valdančią koaliciją sudaro SPD ir BSW, per Bundesrato balsavimą dėl Vokietijos brigados Lietuvoje susilaikė: „Brandenburgas nebedalyvauja karo veiksmuose ir brangiai kainuojančiose karinėse avantiūrose, pavyzdžiui, Lietuvoje“, – sakė Nielsas Olafas Lüdersas, Potsdamo žemės parlamento BSW frakcijos pirmininkas. CDU griežtai kritikavo ne tik BSW, bet ir koalicijos partnerių SPD elgesį, tvirtindama, jog socialdemokratai pasidavė tokiam reikalavimui. „Brandenburgo balsavimas reiškia ne ką kita, o pasitraukimą iš aljanso gynybos“, – pareiškė Brandenburgo CDU. Nepaisant to, įstatymas Bundesrate buvo priimtas daugumos federalinių žemių atstovų balsais.
Laisvųjų demokratų partija (FDP)
Liberalų partija pabrėžia brigados kaip „laikmečio lūžio“ svarbą ir tvirtai pritaria šiam projektui. Liberalai pritarė sutarties ratifikavimui, pabrėždami, kad Bundesvero personalo parengtis turėtų būti didinama ne tik Lietuvos brigados atžvilgiu ir Bundesveras turi tapti „stipriausiomis konvencinėmis ginkluotosiomis pajėgomis Europoje“.
Liberalų partija, kuriai yra itin svarbi finansų politika, griežtai pasisako už skolos stabdžio laikymąsi ir nepritaria naujam skolinimuisi. Todėl brigados dislokavimo kontekste pirmiausiai akcentuoja būtinybę užsitikrinti patikimą gynybos finansavimą. Buvusi Bundestago Gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann dar 2023 m. atkreipė Pistoriuso dėmesį į didelius brigados dislokavimo sunkumus, pabrėždama, kad reikia duoti tik tokius pažadus, kuriuos galima ištesėti. Savo ruožtu. Bundestago FDP frakcija sausio mėn. pateikė Vokietijos vyriausybei interpeliaciją, prašydama suteikti išsamią informaciją apie planuojamas išlaidas brigadai Lietuvoje.
