Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Spa 24, 2022

2022 m. III ketv. Kinijos ir Pietryčių Azijos regiono ketvirtinė apžvalga

Santrauka

JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės M. Bachelet paskutinę minutę publikuota ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Sindziange buvo nemalonus smūgis Kinijos valdžiai, M. Bachelet vizitą šalyje laikiusiai sėkmingu. Visgi neaišku, kiek įtakos Kinija galėjo padaryti galutinei ataskaitos versijai.

Pagrindiniai akcentai:

  • Artėjant sunkiai prognozuojamam 20-ajam Kinijos komunistų partijos kongresui, griežta COVID-19 politika niekur nesitraukia – visuomenės stabilumo išlaikymas šiuo metu yra pagrindinis šalies valdžios prioritetas.
  • Kinijos prezidento Si Dzinpingo paskutiniai diplomatiniai manevrai Honkonge ir užsienyje skirti vidinės propagandos tikslams, kuriais siekiama dar labiau įtvirtinti jo lyderystę ir „nepakeičiamumą“ Kinijos politikoje prieš beprecedentę trečiąją kadenciją.
  • JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės M. Bachelet paskutinę minutę publikuota ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Sindziange buvo nemalonus smūgis Kinijos valdžiai, M. Bachelet vizitą šalyje laikiusiai sėkmingu. Visgi neaišku, kiek įtakos Kinija galėjo padaryti galutinei ataskaitos versijai.
  • JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas Taivane sukėlė agresyvią Kinijos reakciją ir pastangas pakeisti vyravusį status quo Taivano sąsiauryje.
  • Pietryčių Azijos šalims balansavimas tarp Kinijos ir JAV tampa vis sudėtingesnis. Reakcijos į N. Pelosi vizitą Taivane buvo aptakios, tačiau kartu suskubta pabrėžti nepasikeitusias pozicijas dėl „vienos Kinijos“ politikos.
  • Kinijos ir Rusijos santykiai išliko be esminių pokyčių, bet intensyvėja bendradarbiavimas saugumo srityje. Nors Kinijos centrinė valdžia vis dar stengiasi demonstruoti neutralumą karo Ukrainoje kontekste, tai ne visada pavyksta jos diplomatams.

GSSC asocijuotasis ekspertas ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyriausiasis politikos analitikas. Nuo 2021 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas. 2023 m. Boruta stažavosi Taivano Nacionaliniame Čengči universitete pagal Taivano užsienio reikalų ministerijos „Taiwan Fellowship” programą. Tarptautinių santykių magistro laipsnį įgijo Sičuanio universitete (Kinija), o Rytų Azijos studijų (Kinijos krypties) bakalauro – Lankašyro universitete (Jungtinė Karalystė). Jo tyrimai apima Kinijos ir Taivano užsienio ir vidaus politiką bei jų tarpusavio santykius, ypatingą dėmesį skiriant Kinijos–ASEAN santykių dinamikai ir Pekino bei Taipėjaus strateginei konkurencijai Vidurio ir Rytų Europoje.