Liepos 7 d. Geopolitikos ir saugumo studijų centras surengė diskusiją „Nuo sabotažo iki bepiločių sistemų spiečių: hibridinio karo vertinimas Baltijos jūros regione“. Ji vyko oficialioje NATO viršūnių susitikimo šalutinių renginių erdvėje #AlliesinAnkara ir buvo skirta aptarti kintantį hibridinio karo pobūdį bei jo poveikį Baltijos jūros regiono saugumui.
Diskusiją moderavo GSSC direktorius Linas Kojala.
Diskusijoje dalyvavo Tobias Bunde, Miuncheno saugumo konferencijos tyrimų ir politikos direktorius; Elena Lazarou, Graikijos Europos ir užsienio politikos fondo generalinė direktorė; Oana Lungescu, JK Karališkojo Jungtinių tyrimu Instituto RUSI garbės bendradarbė (Distinguished Fellow); Deividas Matulionis, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais; Edward Lucas, Baltijos tarptautinio saugumo centro steigėjas ir direktorius; bei Sander Soone, Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius.
Diskusijoje dėmesys sutelktas ne į vieną konkrečią grėsmę ar incidentą, o į platesnį klausimą – kaip sąjungininkai gali prisitaikyti prie sparčiai kintančių hibridinių grėsmių, kurios dažnai neperžengia tradicinio konflikto ribos. Aptarti sabotažo veiksmai, kritinės infrastruktūros pažeidžiamumai, jūrų saugumo incidentai, bepiločių orlaivių keliamos grėsmės ir kibernetiniai trikdžiai. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad Baltijos jūros regiono saugumo aplinka sparčiai keičiasi. Taip pat kalbėta apie sunkumus nustatant tokių veiksmų vykdytojus, atgrasymo iššūkius pilkojoje zonoje ir atsako į veiksmus, kurie neperžengia atviro karinio konflikto slenksčio, galimybes. Nors nuomonės dėl grėsmių masto ir dabartinių priemonių veiksmingumo skyrėsi, sutarta, kad atsparumas, politinė valia ir glaudesnis sąjungininkų bendradarbiavimas yra būtini. Viena pagrindinių diskusijos žinučių – šios grėsmės jau neapsiriboja rytiniu NATO flangu, bet veikia visos Europos saugumą.
Dėkojame Miuncheno saugumo konferencijai ir SETA fondui už puikų bendradarbiavimą.
