Geopolitikos ir saugumo studijų centras surengė nuotolinį Armėnijos parlamento rinkimų aptarimą, kuriame analizuoti rinkimų rezultatai, visuomenės nuotaikos, Rusijos įtakos priemonės ir tolesnė šalies politinė kryptis.Diskusijoje dalyvavo Sigita Vegytė, „NARA“ žurnalistė, Denis Cenusa, GSSC Asocijuotas ekspertas, ir Monika Tamulaitytė, „Repsense“ komunikacijos vadovė. Prie aptarimo taip pat prisijungė Jekaterina Rojaka, ESBO (OSCE) rinkimų stebėtoja Armėnijoje, pasidalijusi įžvalgomis iš rinkimų stebėjimo vietoje. Diskusiją moderavo Roberta Rakauskaitė, GSSC Projektų asistentė.Dalyviai pabrėžė, kad rinkimus veikė sudėtingas kontekstas: Kalnų Karabacho praradimas, santykiai su Azerbaidžanu, ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ir vidinė poliarizacija. Nepaisant šių iššūkių, rinkimų procesas vertintas kaip sklandus ir parodęs Armėnijos demokratinį atsparumą.Aptarime taip pat kalbėta apie Rusijos informacinį ir ekonominį spaudimą, taikos proceso su Azerbaidžanu reikšmę, ekonomikos diversifikavimą ir Armėnijos santykių su Europos Sąjunga perspektyvas.
Pagrindinės įžvalgos:
• Sklandus procesas ir tvirtas mandatas. Rinkėjų aktyvumas buvo gerokai didesnis nei praėjusiuose rinkimuose, viso proceso metu dirbo tarptautiniai stebėtojai, užfiksuoti tik pavieniai ir nedideli procedūriniai pažeidimai. Daugelis rinkėjų, ypač vyresnio amžiaus, balsavo ne siekdami palaikyti Nikolą Pašinianą, o norėdami užkirsti kelią oligarchijos ir korupcijos laikų sugrįžimui. Jo pergalę lėmė matomumas regionuose, tiesioginis bendravimas su rinkėjais ir stipri Vakarų lyderių parama, padėjusi atsverti Rusijos spaudimą bei susiskaldžiusią opoziciją.• Išliekantis susiskaldymas visuomenėje. Jauni armėnai kritiškai vertina Pašiniano veiksmus Kalnų Karabacho klausimu ir jo įvaizdį viešojoje erdvėje. Nematydami patikimos alternatyvos dažnu atveju rinkosi balsuoti už partijas, turėjusias nedaug šansų patekti į parlamentą. Tuo pat metu Kalnų Karabachas išlieka atvira žaizda: dešimtmečius uždarytos sienos ir istorinėmis traumomis grįstos baimės lemia, kad daugelis armėnų iš principo palaiko taiką, tačiau sunkiai įsivaizduoja, ką praktikoje reikštų atviros sienos ar oficialus taikos susitarimas.• Rusijos informacinė kampanija. Su Kremliumi siejami tinklai vykdė koordinuotą dezinformacijos operaciją, naudodami tą pačią taktiką, kuri buvo taikyta Moldovoje (kai kuriais atvejais pastebėti beveik identiški tekstai). Kampanija rėmėsi trimis pagrindiniais naratyvais: valdžia išdavė Kalnų Karabachą, taikos susitarimas prilygsta pasidavimui, o rinkimai yra suklastoti. Nepaisant intensyvaus šių žinučių skleidimo socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“, kampanija turėjo priešingą efektą nei tikėtasi. Panašiai ir Rusijos ekonominis spaudimas ne susilpnino, o sustiprino rinkėjų ryžtą.• Ekonominiai iššūkiai ir diaspora. Pašiniano mandatas priklausys nuo gebėjimo išlaikyti gyventojų pragyvenimo lygį, tuo pat metu įgyvendinant struktūrines reformas ir mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Tai sudėtingas uždavinys, kuriam nėra greitų sprendimų. Situaciją papildomai komplikuoja diaspora: skirtingai nei Moldovoje, kur užsienyje gyvenantys piliečiai dažniausiai remia europinę integraciją, reikšminga Armėnijos diasporos dalis gyvena Rusijoje ir yra linkusi palaikyti prorusiškas pozicijas.