Publikacijos

Spalio 8–9 d. Vilniuje vykusi tarptautinė saugumo konferencija „Defending Baltics: Karo pamokos iš Ukrainos“ suteikė galimybę aptarti ir giliau apmąstyti Rusijos ir Ukrainos karo suteiktas pamokas. Konferencija buvo išskirtinė tuo, kad politikai, kariškiai, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir karinės pramonės atstovai turėjo galimybę kartu įvertinti karo Ukrainoje tendencijas iš skirtingų perspektyvų.

Artėjant 2025-iesiems, artėja Ukrainos ir Rusijos gamtinių dujų tranzito, ilgai buvusio vienu svarbiausių gamtinių dujų tiekimo šaltinių Europai, susitarimo baigtis. Šis kas 5 metus atnaujinamas susitarimas paskutinį kartą buvo pratęstas 2019 m. Nors Vakarų sankcijos ir Europos persiorientavimas atsisakant rusiškų energijos išteklių sumažino tranzito per Ukrainą pajėgumų panaudojimą iki minimumo, dalis Europos Sąjungos valstybių vis dar perka būtent „Gazprom“ gamtines dujas. Todėl kyla klausimas – ar Europa jau pajėgi išgyventi be rusiškų gamtinių dujų?

75 metus skaičiuojančio NATO aljanso vadovai ir svečiai liepos 10-11 dienomis susitiko Vašingtone. Vadovų paskelbtoje deklaracijoje akcentuojama sustiprinta kolektyvinė gynyba, nauji instrumentai koordinuoti pagalbą ir mokymus Ukrainai bei pažadėta reikšminga, tačiau neapibrėžta ilgalaikė parama, siejant ją su negrįžtamu Ukrainos keliu į NATO narystę. NATO viršūnių rezultatų vertinimus aptaria Rytų Europos studijų centro ekspertai Henrik Larsen ir prof. Tomas Janeliūnas.

NATO viršūnių susitikimas 2023 m. Vilniuje daug kam Lietuvoje buvo nuostabi proga pasidžiaugti, jog mes esame pasaulio dėmesio centre, galime organizuoti aukščiausio lygio pasaulio lyderių susitikimus. Vilnius pulsavo šventine nuotaika.

Energetinis saugumas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. tapo ypač jautriu klausimu Europai, nuo karo pradžios siekiant atsisakyti rusiškų energijos išteklių. Dėmesį šiai temai Europoje didino ir kiti įvykiai, kaip antai dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimas 2022 m. rugsėjį. Tokie veiksmai karo metu itin pritraukia Vakarų vyriausybių ir visuomenių dėmesį.

Sakartvele jau trečią savaitę vyksta masiniai protestai, kuriais kartvelai kovoja dėl savo ateities Europoje. Matant, kad Sakartvelo Europinė ateitis atsidūrė pavojuje, visuomenės protestai kilo jau pernai, kai buvo pateiktas panašus įstatymo projektas. Reaguodama į tuometinius protestus, „Sakartvelo svajonė“ viešai įsipareigojo negrąžinti įstatymo projekto – tačiau savo pažadą sulaužė.

Šiame tyrime analizuojama po 2022 m. vasario 24 d. į Lietuvą atvykusių ukrainiečių adaptacija šalyje. Juo siekiama išryškinti pagrindines problemas ir iššūkius, su kuriais Lietuvoje susiduria ukrainiečiai.

Stojimo į Europos Sąjungą (ES) proceso pažangos perspektyvos visų pirma susijusios su dviem pagrindinėmis sritimis: Vakarų Balkanų šalių kandidačių, o taip pat Ukrainos ir Moldovos vidaus pasirengimo stiprinimu ir ES plėtros priemonių rinkinio pritaikymu siekiant užtikrinti, kad stojimo procesas būtų veiksmingas ir negrįžtamas.

Europa ilgai kliovėsi Rusijos energijos ištekliais. Neretai tai buvo grindžiama įsitikinimu, kad iš intensyvios prekybos atsirasianti tarpusavio priklausomybė leis Rusiją paversti tarptautinių taisyklių besilaikančia veikėja. Toks požiūris sunyko Vakarams pradėjus taikyti sankcijas dėl invazijos į Ukrainą.

Stojimas į ES ir tolimesnė integracija su Vakarais Sakartvelui gali būti išlikimo klausimas, ką rodo nesibaigianti Kremliaus agresija kaimyninių šalių atžvilgiu. Tačiau Sakartvelo valdančioji partija bei už jos stovinčios įtakingos figūros nesiima veiksmų, reikalingų norint tapti pilnaverte Vakarų dalimi: vilkinamos reformos ir toliau pažeidinėjamos piliečių politinės laisvės.

Atsižvelgdama į 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą, Europos Sąjunga inicijavo keletą naujų Bendros saugumo ir gynybos politikos misijų rytinėse kaimyninėse šalyse. Ši besiformuojanti tendencija yra svarbus etapas įgyvendinant ES geopolitinius siekius regione. Šiame RESC biuletenyje aprašoma Ukrainoje, Moldovoje ir Armėnijoje dislokuotų ES misijų specifika, analizuojamas jų pagrįstumas ES požiūriu ir pasekmės priimančiosioms šalims.

Ukraina patenka į nepavydėtiną padėtį, kai galingiausia (iš viso 5700 MW instaliuotos galios) branduolinė elektrinė Europoje gali kelti tiesioginę, visapusišką grėsmę dėl Rusijos šantažo ir aplinkui vykstančių karinių veiksmų.