Lietuvos ir Kinijos santykių perspektyva

2021 m. Lietuvos ir Kinijos santykiai pasižymėjo augančia įtampa. LR Seimo priimta rezoliucija, smerkianti žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, kibernetinio saugumo rizikų, susijusių su „Huawei” įrenginiais, akcentavimas[1], Kinijos investicijų strateginiame Klaipėdos uoste sustabdymas – tik keli iš pavyzdžių[2]. Valstybių santykius veikė ir Covid-19 pandemija – Kinija siekė formuoti teigiamą įvaizdį siųsdama į Lietuvą paramą medicininėmis kaukėmis, vykdė propagandos kampanijas[3]. Tokie Kinijos veiksmai neatsitiktiniai – vienu iš pagrindinių Kinijos tikslų tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse galima įvardyti siekį veikti viešąją nuomonę ir formuoti  pozityvų Kinijos įvaizdį.

Kitas svarbus veiksnys, padaręs įtakos Lietuvos ir Kinijos santykiams – 2021 m. Lietuva išstojo iš ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, siekusio gilesnės Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių kooperacijos. Lietuva taip pat skatino kitas valstybes atsisakyti šio formato ir ryšius su Kinija plėtoti 27+1 formate, įtraukiančiame visas ES valstybes[4]. Siekiant diversifikuoti ekonomines rinkas, 2021 m. taip pat atidaryta Taivano verslo atstovybė Lietuvoje, pavadinime naudojanti ne kitose šalyse įprastą Taipėjaus pavadinimą, bet Taivano salos vardą. Toks sprendimas, Kinijos atstovų teigimu, paneigia vienos Kinijos politikos principą, pabrėžiantį, kad Taivanas yra integrali Kinijos dalis, o ne nepriklausoma valstybė. Atstovybės atidarymo pasekmė – diplomatinių santykių lygio nužeminimas iki chargė d’affaires, tebesitęsiantis iki šiol[5].

Visgi, tarpvalstybiniai santykiai eižėjo dar iki 2021 metų. 2019 m., minint Baltijos kelią, kinų diplomatų kontraprotestas prieš tuo metu vykusius Honkongo protestų rėmėjus[6] kėlė klausimų dėl platesnės Kinijos diplomatų ir kitų susijusių veikėjų veiklos Lietuvoje, stiprėjančios minkštosios galios ir kultūrinės įtakos. Ne mažiau klausimų kėlė ir Kinijos Jungtinio fronto, vienos iš komunistų partijos struktūrinių dalių, vadovo lankymasis šalyje 2019 m. gegužę bei santykiai su kinų diaspora Lietuvoje[7]. Svarbu paminėti, kad tais pačiais metais, keli mėnesiai iki paminėto vizito, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento  prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Kinija pirmą kartą paminėta kaip grėsmė šalies nacionaliniam saugumui[8].

Galimos santykių perspektyvos

Šių įvykių kontekste aktuali diskusija, kokia kryptimi toliau vystysis Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas ir kokias pasekmes galėtų lemti ryšių su Taivanu nutraukimas ir pozityvių santykių su Kinija atnaujinimas ar pasirinktos užsienio politikos krypties Kinijos atžvilgiu tąsa.

1 scenarijus: Nuosaikūs ryšiai su Taivanu ir santykių su Kinija atšilimas

Kinijos atstovų teigimu, Lietuva išdavė Kinijos pasitikėjimą ir turėtų imtis praktinių veiksmų klaidoms ištaisyti[9]. Situacija į status quo galėtų grįžti Lietuvai susilaikius nuo viešo Taivano klausimo komentavimo, apribojus aukšto lygio valstybės atstovų vizitus į šalį ir nutraukus kritiką Kinijai dėl žmogaus teisių pažeidimų[10]. Vertinant iš Kinijos pozicijų, tokie veiksmai turėtų padėti stabilizuoti Kinijos ir Lietuvos santykius ir, ilgainiui, atkurti ekonominį bendradarbiavimą, be to, būtų pavyzdys kitoms ES šalims, artimiau plėtojančioms santykius su Taivanu.

Lietuvos ir Kinijos santykius išties svarbu vertinti platesniame Europos kontekste, atsižvelgiant į kitų ES šalių ir Kinijos prekybinius ir kitus ekonominius bei politinius ryšius. Eurostat duomenimis, 2021 m. Kinija buvo trečia pagal dydį ES eksporto ir pirma pagal dydį importo partnere[11]. Politologo Lino Kojalos teigimu, bendra Europos užsienio politika Kinijos atžvilgiu itin svarbi didžiosioms Europos ekonomikoms – Prancūzijai ir Vokietijai[12].  Vokietijos statistikos departamento duomenimis, septintus metus iš eilės Kinija išlieka svarbiausia Vokietijos prekybos partnere – palyginus su 2021 m., prekyba tarp valstybių išaugo 21 procentu[13].

Ir vis dėlto, Europa vis atsargiau žiūri į bendradarbiavimą su Kinija  ir kritiškiau vertina Kinijos investicijas į ES kritinę infrastruktūrą ir strateginius objektus. Eksperto Konstantino Andrijausko teigimu, Lietuvos geopolitinė padėtis Rytų Europoje bei tai, kad šalis yra tokių organizacijų kaip ES ir NATO narė, gali dominti KLR dėl galimybių veikti ES sprendimų priėmimo procesą. Atšilus santykiams, Kinija gali stengtis sukurti vidines prieštaras tarp ES valstybių narių bei formuoti viešąjį diskursą, kritikuojantį JAV ir ES santykius bei įsitraukimą ir pasekmes dėl Rusijos karo Ukrainoje[14]. Žengus žingsnį atgal ir atkūrus iki 2021-ųjų metų nusistovėjusius santykius, tokių Kinijos veiksmų, tikėtina, tik daugėtų.

2 scenarijus: Pasirinktos užsienio politikos krypties tąsa

Priešingas pirmajam scenarijui būtų tolesnis ryšių su Taivanu ir kitomis Azijos šalimis plėtojimas, nesiimant aktyvių priemonių santykiams su Kinija atkurti. Turint omenyje, kad ES lygiu pastebimas atsargus ES ir Kinijos ekonominio ir politinio bendradarbiavimo vertinimas, atsižvelgiant į galimas grėsmes bei Kinijos paramą Rusijai karo Ukrainoje kontekste[15], ilguoju laikotarpiu ši pasirinkta kryptis Lietuvai gali atnešti daugiau naudos nei žalos.

Nors Kinija vis dar išlieka svarbia ekonomine ES partnere, Europos valstybės taip pat vis labiau plėtoja ekonominius ir politinius ryšius su Taivanu, įžvelgdamos bendradarbiavimo perspektyvas strateginėse srityse, pavyzdžiui, technologijų ir puslaidininkių pramonėje ES yra viena svarbiausių Taivano prekybos partnerių[16]. Įvertinus faktą, kad skaitmeninės inovacijos, dirbtinis intelektas ir duomenų rinkimas yra vieni svarbiausių Kinijos politikai, ryšių su Taivanu, propaguojančiu demokratines vertybes, užmezgimas šiose srityse ilguoju laikotarpiu gali užtikrinti tiek Lietuvos, tiek ES konkurencingumą ir tuo pat metu padėti išvengti su didėjančiomis tiesioginėmis Kinijos investicijomis susijusių saugumo rizikų.

Kitas svarbus faktorius Lietuvos ir Kinijos santykių perspektyvoje – JAV parama Lietuvai[17]. Turėdama svarbios partnerės užnugarį, Lietuva gali drąsiau ieškoti alternatyvų Kinijai, o jei ateityje sulauks dėl to sankcijų – tikėtis palaikymo daugiašaliuose formatuose. Kita vertus, nors JAV yra strateginė Lietuvos partnerė, dėl skirtingų Lietuvos valdančiųjų ir opozicijos požiūrių į Kiniją, pasikeitus valdančiajai koalicijai, gali kisti ir Lietuvos sprendimai Kinijos ar Taivano atžvilgiu. Šiuo atveju ateityje būtų itin svarbus europinis kontekstas, t.y., kokios nuotaikos Kinijos atžvilgiu vyraus ES narėse, ir jei dominuos dabartinė Lietuvos pasirinkta kryptis, pasikeitus valdžiai, bus mažiau tikėtina santykių su Taivanu peržiūra.

Išvados

Apžvalgoje trumpai aptarti įvykiai, nulėmę Lietuvos ir KLR santykių atšalimą bei galimas tolimesnes tarpvalstybinių santykių perspektyvas. Išskirti du galimi ateities scenarijai: pirmasis – santykių su Kinija atšilimas, atsisakant tolimesnių ekonominių ir politinių santykių su Taivanu, ir antrasis – dabartinės užsienio politikos linijos tęsimas ir santykių su Taivanu plėtojimas. Pagal pirmąjį scenarijų atkurti santykiai su Kinija sugrąžintų Lietuvai ekonomines naudas, kurias vertina ir didžiosios Europos ekonomikos – Prancūzija ir Vokietija, tačiau turėtų politinę ir ideologinę kainą – augtų Kinijos poveikis ES sprendimų priėmimui ir viešajam diskursui politiškai jautriais klausimais. Pagal antrąjį scenarijų toliau plėtojami santykiai su Taivanu atitinka ir bendras ES tendencijas stiprinti ekonominius ir politinius ryšius su šia šalimi, ir gali užtikrinti ekonominę naudą, padėsiančią išvengti su Kinijos investicijomis susijusių saugumo rizikų, ir todėl ilguoju laikotarpiu gali būti naudingesnis Lietuvai.