Analizuojame tarptautinius procesus ir Lietuvos vaidmenį juose
Apžvalga Bal 28, 2022

Kinija ir Pietryčių Azijos regionas 2022-01

Pagrindiniai akcentai:

  • 2022 m. Pekino žiemos olimpinės žaidynės buvo labai svarbios Kinijai stengiantis gerinti šalies tarptautinį įvaizdį ir prestižą, tačiau dar svarbesnis tikslas – sustiprinti Si Dzinpingo (Xi Jinpingo) politinę galią ir palaikyti pakilią visuomenės nuotaiką laukiant Kinijos komunistų partijos (KKP) kongreso.
  • Pekino pozicijos neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Ukrainos karo ir pastangos pateikti save kaip neutralų stebėtoją tampa vis didesniu iššūkiu. Didėjantis Vakarų spaudimas lėmė Pekino diplomatinį aktyvumą skelbiant raginimus kuo greičiau baigti karą Ukrainoje.
  • Kovo 5–11 d. Kinijoje įvykusios „Dvi sesijos“ ir per jas paskelbta 2022 m. Valdžios darbo ataskaita rodo didžiules Pekino pastangas palaikyti stabilų ekonomikos augimą ir nuraminti tarptautinius investuotojus.
  • Nuo metų pradžios Kinija susiduria su rimtu COVID protrūkiu šalyje. Si Dzinpingo pasiryžimas tęsti griežtą COVID politiką gali turėti rimtų ekonominių pasekmių ne tik šalyje, bet ir visame pasaulyje.
  • Palyginti su 2014 m. Rusijos kariniais veiksmais Kryme, Pietryčių Azijos regiono ir Taivano reakcija į Rusijos invaziją Ukrainoje buvo griežtesnė ir vieningesnė, tačiau dauguma šalių nesiryžo tiesiogiai pasmerkti Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir užėmė neutralią poziciją.

GSSC asocijuotasis ekspertas ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyriausiasis politikos analitikas. Nuo 2021 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas. 2023 m. Boruta stažavosi Taivano Nacionaliniame Čengči universitete pagal Taivano užsienio reikalų ministerijos „Taiwan Fellowship” programą. Tarptautinių santykių magistro laipsnį įgijo Sičuanio universitete (Kinija), o Rytų Azijos studijų (Kinijos krypties) bakalauro – Lankašyro universitete (Jungtinė Karalystė). Jo tyrimai apima Kinijos ir Taivano užsienio ir vidaus politiką bei jų tarpusavio santykius, ypatingą dėmesį skiriant Kinijos–ASEAN santykių dinamikai ir Pekino bei Taipėjaus strateginei konkurencijai Vidurio ir Rytų Europoje.