Didžiausias dėmesys skirtas NATO viršūnių susitikimo lūkesčiams ir iššūkiams. Akcentuota, kad pastaraisiais metais ženkliai didėja gynybos išlaidos, tačiau vis dar diskutuojama, iki kada šalys narės turėtų pasiekti sutartus finansinius įsipareigojimus. Nors kai kurios valstybės jau remia ambicingą tikslą skirti 5 % BVP gynybai, dalis šalių dėl to dar nėra apsisprendusios. Taip pat pabrėžtas neapibrėžtumas dėl Ukrainos statuso NATO dokumentuose – kai kurios šalys vis dar atsargiai žiūri į aiškias nuorodas apie Ukrainą, baimindamosi galimos Rusijos reakcijos.
Diskusijoje pozityviai įvertinta, kad Hagos susitikime vyks NATO ir Ukrainos tarybos posėdis, kuriame dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai laikoma svarbiu ženklu, tačiau kartu pripažinta, kad bendra nuotaika dėl Ukrainos narystės NATO išlieka neapibrėžta, o kai kurie sprendimai siunčia silpną simbolinę žinutę.
Kalbėta ir apie sąjungininkių koordinaciją bei JAV vaidmenį. Pabrėžta, kad svarbiausia – realūs veiksmai, o ne tik deklaracijos. JAV prezidento dalyvavimas viršūnių susitikime įvardytas kaip itin svarbus veiksnys viso renginio sėkmei. Taip pat išreikštas apgailestavimas, kad Ukrainos prezidentas nebus priimtas į pagrindinius susitikimus.
Aptarta ir Kinijos bei Indijos-Ramiojo vandenyno regiono partnerių (vadinamojo IP4) reikšmė. Nors Kinijos grėsmė nebus aiškiai įvardyta NATO deklaracijose, stiprinami ryšiai su šio regiono šalimis rodo Aljanso pastangas plėsti strategines partnerystes už transatlantinio regiono ribų.
Diskusijoje paliesta JAV karinių pajėgų dislokacijos Europoje tema. Nors šiuo metu nėra oficialių žinių apie pokyčius, pažymėta, kad Lietuva aktyviai plečia infrastruktūrą ir yra integruota į ilgalaikius gynybos planus. Taip pat išskirtas Lietuvos indėlio įvertinimas iš JAV pusės.
Kalbėta ir apie geopolitinę situaciją Artimuosiuose Rytuose, svarstyta, kaip Izraelio-Irano konfliktas gali paveikti NATO prioritetus ir dėmesį Ukrainai. Akcentuota, kad nors krizės regione užima daug žiniasklaidos dėmesio, strateginiai įsipareigojimai Ukrainai neturi būti pamiršti. Pastebėta, kad JAV veiksmai regione gali daryti įtaką ir Rusijos elgesiui.
Buvo aptarti ir simboliniai diplomatiniai gestai, tokie kaip vizitai į Baltarusiją ar vieši pasisakymai žiniasklaidoje. Pripažinta, kad nors viešas naratyvas svarbus, praktinis tokių žingsnių poveikis dažnai būna ribotas.
Diskusijos pabaigoje akcentuota, kad viešojoje erdvėje jaučiamas tam tikras „nuovargis“ nuo karo temos, todėl svarbu kalbėti ne tik apie principus, bet ir apie konkrečius įsipareigojimus bei veiksmų planus. Lietuva aktyviai dalyvauja koordinuojant pajėgumų plėtrą, o realūs gynybos išlaidų ir pajėgumų rodikliai leidžia jaustis užtikrinčiau. Pokalbis atskleidė tiek NATO stiprinimo kryptis, tiek iššūkius dėl sąjungininkių koordinacijos, strateginės komunikacijos ir visuomenės įtraukimo į saugumo klausimus.
