Gruodžio 10 d. Geopolitikos ir saugumo studijų centras, kartu su Konrado Adenauerio fondu, Baltijos-Amerikos Laisvės fondu, „Atlantic Council“, Vokietijos ambasada Vilniuje, Užsienio politikos tyrimų institutu ir kitais partneriais, organizavo jubiliejinę dešimtą konferenciją, skirtą Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui atminti. Konferencijos metu pristatytas centro pokytis – Rytų Europos studijų centras tapo Geopolitikos ir saugumo studijų centru (GSSC). Kartu buvo aptartos ypatingai svarbios transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo, situacijos Ukrainoje ir Rusijos politikos, modernaus ir hibridinio karo technikų ir Lietuvos gynybos temos.
Po centro pokyčių pristatymo pagrindinę konferencijos kalbą sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas akcentavo Lietuvos ir jos sąjungininkų paramos Ukrainai reikiamybę, stipraus ir tvaraus transatlantinio ryšio išlaikymo būtinybę, spartaus gynybos pramonės vystymo užtikrinimą, taip stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą.
Konferencijoje dalyvavo ir paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys bei paskirtoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Europos Komisijos narys Andrius Kubilius. „Nuo 2022 metų pasikeitė mūsų nuotaika, emocija, valia. Tuo metu skaičiavome amuniciją, kas kiek turi, [sakėme] tankų neatgabensime anksčiau negu karas pasibaigs. Dabar mes jau turime tam tikras perspektyvas, mes Lietuvoje turėsime gamyklą, kuri 2026 metais gamins 155 mm amuniciją ir mes tieksime į Ukrainą. Mes dešimčiai metų įsipareigojome remti Ukrainą mažiausiai 0,25 proc. Nesvarbu, kada karas pasibaigs. Lietuva rems Ukrainą. Jeigu reikės ir dar dešimt metų“, – kalbėjo K. Budrys.
Diskusijos apie transatlantinius santykius metu Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ir ambasadorius Daniel Fried pabrėžė šių santykių palaikymo būtinybę. D. Fried akcentavo, kad Lietuva daro viską, ką jai reikia daryti, puikiai analizuoja sunkumus, kurie ateis su naująja [JAV Prezidento] administracija, tačiau būtina rodyti, kad Lietuva yra pasiryžusi prisiimti dalį naštos saugumo srityje.
Aptardami Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, analitikai Michael Kofman ir Konrad Muzyka kalbėjo apie situaciją Ukrainoje, kur link krypsta karo eiga ir kokių veiksmų turi imtis Vakarai, norėdami atgrasyti Rusiją nuo tolimesnių eskalacijų. „Trečias karas yra labai tikėtinas, <…> tad kyla klausimas, kokias saugumo garantijas Ukraina turi užsitikrinti, kad tokią tikimybę sumažintų. Pirmos derybos turi įvykti tarp JAV ir Europos valstybių, kas teiks saugumo garantijas, ar tai bus tik europinės garantijos, ar kažkokia kita sistema, į kurią įsitrauks ir JAV“, – komentavo M. Kofman.
Apie strateginį atsaką į Rusijos brėžiamas „raudonąsias linijas“ diskutavo ekspertai Maia Otarashvili, Julia Berghofer ir Tomas Janeliūnas. T. Janeliūnas pabrėžė, kad pavojingiausios „raudonos linijos“ yra mūsų galvose, o retorika ir reikalavimai, kuriuos girdime iš Rusijos, yra tų raudonųjų linijų tąsa.
Analitikas Franz-Stefan Gady bei generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas kalbėjosi apie modernias karo technikas ir hibridinį karą. „Technologijos suteikia galimybę pasiekti gerokai toliau ir daugiau. Rusija siekia susilpninti ir suskaldyti Europą, neutralizuoti NATO ir naudojasi įvairiomis priemonėmis, kurias turi savo arsenale. Atsakas į tokias grėsmes pirmiausiai turi būti nacionalinis, būtent taip mes galime kovoti su hibridinėmis grėsmėmis“, – kalbėjo R. Baltrėnas.
Dėkojame renginio dalyviams, diskusijų pašnekovams bei moderatoriams. Iki susitikimo kitais metais jau vienuoliktoje metinėje konferencijoje!
Renginio įrašas (anglų k.)