Geopolitikos ir saugumo studijų centras (GSSC) kartu Egmont Institute ir Royal Higher Institute for Defence surengė apskritojo stalo diskusiją „Rethinking the EU’s Eastern Partnership: Strategic Choices Amid Geopolitical Competition “. Diskusijoje dalyvavo Dr. Gergana Noutcheva, Mastrichto Universiteto tyrėja, Bruno Vandecasteele, Belgijos užsienio reikalų ministerijos atstovas ir GSSC asocijuotas ekspertas Denis Cenusa. Renginio metu Denis Cenusa pristatė pagrindines neseniai paskelbtos publikacijos „Rethinking the EU’s Eastern Partnership: Three Ways to Upgrade Amid Geopolitical Competition“ tezes.Diskusijos metu didžiausias dėmesys buvo skirtas metodologiniams ir praktiniams būdams, kuriuos pasitelkiant galima būtų permąstyti Europos Sąjungos Rytų partnerystės formato ateitį. Diskusijos dalyviai pasidalijo įžvalgomis apie besikeičiančią dinamiką regione bei sutarė, kad gilėjančios skirtys, kurias skatina Rusijos karas prieš Ukrainą, nestabili situacija Pietų Kaukazo regione ir Baltarusijos suartėjimas su Rusija, verčia permąstyti ES Rytų partnerystės pagrindus.ES siekiant užtikrinti Rytų partnerystės šalių stabilumą ir mažinti Rusijos bei Kinijos daromą įtaką regionui, Rytų partnerystė turi būti ES atsakymas siūlant alternatyvą regiono valstybėms.
Dalyviai pažymėjo Rytų partnerystės formatas yra stipriai susijęs su ES plėtros procesu ir Juodosios jūros regiono stabilumu. Tuo pačiu, Rytų partnerystės ateities sprendimai neturėtų būti tiesiogiai priklausomi nuo karo Ukrainoje baigties, o ES turėtų vykdyti pro aktyvią politiką regiono atžvilgiu. Šiuo metu mažėjant JAV finansinei paramai, ES vaidmuo dar labiau išaugo remiant regiono demokratinės pilietines visuomenes bei žmogaus teisių iniciatyvas.Dalyviai pabrėžė, kad ES turi teisingai interpretuoti kaip regiono valstybės mato savo ateitį. Rytų partnerystės valstybės pasižymi skirtingomis pozicijomis, prieigomis bei nemato savęs kaip vieningo regiono. Dėl šios priežasties ES turėtų nuosekliai taikyti skirtingas ir unikalias prieigas prie kiekvienos iš šalių bei stengtis suartinti savo dvišalių ir regioninio bendradarbiavimo pozicijas.Kad ir kokią Rytų partnerystės pertvarkymo versiją pasirinktų ES, Rytų partnerystė turi būti suderinta ir su kitais ES prioritetai, o pati Rytų partnerystė privalo būti holistinė ES politikos dalis. Strategiškai ES interesas Rytų partnerystės regione kyla iš saugumo poreikių ir jei šie poreikiai liks neįgyvendinti, Rytų Europa ir toliau išliks nestabilumo šaltiniu.